Gegužės 30 dieną Lietuvos kultūros taryba (LKT) paviešino Stebėsenos ir analizės skyriaus atliktą  etninės kultūros rėmimo analizę. Joje teigiama, kad per pastaruosius 8 metus etninės kultūros projektų ir stipendijų finansavimas išaugo 67,6 procento. Išsamiau skaitykite pranešime: https://bit.ly/3t5o09o

Tačiau Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, reaguodama į LKT informaciją, LKT veidaknygės paskyroje suabejojo šio pranešimo patikimumu. Ji atkreipė dėmesį, kad tame pačiame pranešime kalbama apie visų LKT skirstomų rėmimo lėšų padidėjimą per 8 metus 36,7 proc., todėl pasigedo etninės kultūros srities rėmimo vertinimo šiame kontekste, apimant ir kitų sričių finansavimo didinimą. Ji priminė, kad LKT pranešime liko nepaminėta, jog tikslinei etninės kultūros sričiai (nuo 2019 m. – programai) skirtos lėšos sumažėjo nuo 0,58 mln. Eur 2015 m. iki 0,35 mln. Eur 2021 m. – beveik  40 proc. Todėl būtina išskleisti, per kokias kitas programas didėjo etninės kultūros finansavimas, ir ar jų projektai tikrai priskirtini etninei kultūrai.  

Atsakydama į klausimą, kokiose programose auga etninei kultūrai skiriamos lėšos, LKT pirmininkė Asta Pakarklytė teigė, kad 2019 m. pradėjus veikti Tolygios kultūrinės raidos programai, dalis Etninės kultūros programos lėšų buvo nukreipta į regionus, kadangi regionuose registruotos organizacijos Etninės kultūros programai toliau nebegalėjo teikti paraiškų. Etninės kultūros programoje likusiems trims didiesiems Lietuvos miestams finansavimas išaugo 54 proc. nuo 2015 metų (2015 m. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos organizacijoms tikslinėje programoje skirta 233 900 eurų, o 2021 m. – 360 100 eurų). Be to, visos Regioninės kultūros tarybos į finansuojamų prioritetų veiklas įtraukė etninės kultūros veiklas. Būtent dėl šių priežasčių, remiantis A. Pakarklyte, etninės kultūros finansavimas didėja.

Tęsdama diskusiją D. Urbanavičienė priminė, kad pagal Etninės kultūros globos tarybos prašymu prieš kelias dienas LKT pateiktus duomenis apie įvairių kultūros ir meno sričių rėmimą 2015-2021 m. laikotarpiu išaiškėjo, kad panašiai kaip etninei kultūrai augo lėšos gana siaurai fotografijos sričiai (65,7 proc.), o labiausiai išaugo muziejams skirtos lėšos – net 82,5 proc. „Tad kyla klausimas, kodėl viešam pareiškimui buvo pasirinkta skelbti tik etninės kultūros finansavimo neva ryškų didinimą, bet ne daug didesniu padidėjimu išsiskiriantį muziejų rėmimą?“ – svarsto D. Urbanavičienė. 

LKT vadovės teigimu, atskiras etninės kultūros finansavimo augimo vertinimas atliktas siekiant parodyti išskirtinį dėmesį  etninei kultūrai kaip pamatinei nacionalinės kultūros sričiai.

Dar kartą primindama EKGT gautus iš LKT duomenis apie įvairių kultūros ir meno sričių rėmimą, EKGT pirmininkė D. Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad 2021 metais už etninę kultūrą gerokai daugiau lėšų gavo šios sritys: muzika (3,5 mln. Eur), tarpsritiniai projektai ir organizacijos (2,69 mln. Eur), literatūra (1,79 mln. Eur), teatras (1,68 mln. Eur), muziejai (1,68 mln. Eur), dailė (1,41 mln. Eur), tarpdisciplininis menas (1,41 mln. Eur). Tuo tarpu etninė kultūra savyje talpina įvairiausias sritis (muziką, šokį, teatrą, literatūrą, dailę, dizainą, architektūrą ir pan.), todėl ši ypatingai plačia aprėptimi pasižyminti sritis neabejotinai taip pat nusipelno didesnio rėmimo.

EKGT pirmininkė D. Urbanavičienė pabrėžė, kad nors LKT skaičiavimai tarsi rodo nuoseklų etninės kultūros projektų finansavimo augimą, tačiau etninės kultūros lauke nuolatos juntamas valstybės dėmesio ir finansavimo stygius. To priežastis gali būti LKT taikoma etninės kultūros projektų finansavimo tvarka, kurioje, EKGT nuomone, reikėtų keisti keletą esminių dalykų. EKGT siūlymai išdėstyti: https://ekgt.lt/naujienos/ekgt-siulo-tobulinti-etnines-kulturos-projektu-finansavimo-tvarka.html

EKGT informacija