Šių metų aštuntasis EKGT posėdis įvyko spalio 13 d. nuotoliniu būdu. Dalyvavo 17 Tarybos narių ir svečiai – VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorius dr. Donatas Burneika bei VšĮ „Žemaitijos keliais“ vadovas Egidijus Kazimieras Kerpauskas. 

Posėdyje aptartas šiuo metu Kultūros ministerijoje svarstomas Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano projektas. Nutarta projektui pateikti keletą pastabų. Pirmiausia, EKGT nuomone, neverta skubėti tvirtinti Plano projekto, kol jis nebus pakankamai ištobulintas ir išsamiai aptartas bei suderintas tiek su šioje srityje veikiančiomis institucijomis, tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais visuomenės atstovais. EKGT įsitikinimu, visiškai nepagrįstas yra projekte numatytas Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo keitimas. Akivaizdžiai vyrauja dėmesys materialiam paveldui, trūksta nematerialiam kultūros paveldui skirtų priemonių. Taip pat trūksta ekspertinių institucijų dalyvavimo įgyvendinant įvairias plano projekte numatytas priemones. Šias ir kitas pastabas nutarta pateikti raštu >>>

Kitas aptartas klausimas – jau ir ankstesniame EKGT posėdyje kelta regioninės politikos problema. Ar verta šiuo metu kelti regioninės politikos sąsajos su etnografiniais regionais ir regioninės valdžios stiprinimo  klausimus, paklausta posėdžio svečio – regioninės politikos eksperto, VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesoriaus dr. Donato Burneikos. Jo teigimu, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuri neturi regionų, galinčių atstovauti save Europoje. VRM bandymas  nors kiek stiprinti regioninę dimensiją kol kas yra efemeriškas ir nelabai aiškus. Kol kas kraštas valdomas taip, kaip buvo sukurta sovietmečiu, 1970–1980 metais. Dabar šalis yra gerokai pasikeitusi ir dabartinė savivalda nesusitvarko nei su žmonių srautais, nei su švietimo problemomis ir t. t. Kitas dalykas – vis iš naujo iškyla klausimas, koks turi būti administracinių vienetų ir etnografinių regionų santykis. D. Burneikos nuomone, šis klausimas yra problema, kuri niekur nedings. Tai yra fundamentalūs ir sudėtingi klausimai. Posėdyje nutarta inicijuoti platesnę diskusiją, į ją kviečiant etninės kultūros, regioninės politikos, socialinės ir ekonominės srities žinovus bei politikus. 

Posėdyje taip pat aptartas Žemaitijos visuomenininkų iškeltas Žemaitijos heraldinių ženklų keitimo klausimas. Peticiją dėl Žemaitijos heraldikos keitimo parengęs Egidijus Kazimieras Kerpauskas atkreipė dėmesį, kad nemenka dalis žemaičių nepritaria dabar naudojamam didžiajam Žemaitijos herbui ir vėliavai. Kritiškai vertinamas lotyniškas užrašas ir, pasak E. K. Kerpausko, kryžiuotį primenantis skydo laikytojas. E. K.  Kerpausko nuomone, būtina iš naujo diskutuoti dėl Žemaitijos heraldinių ženklų. Į šią pastabą aktyviai reagavo EKGT nariai žemaičiai. Virginijaus Jocio ir Loretos Sungailienės nuomone, diskusija yra reikalinga, tačiau dabar naudojami Žemaitijos heraldiniai ženklai egzistuoja jau apie 30 metų ir yra atlikę svarbų vaidmenį Žemaitijos kultūriniame gyvenime bei formuojant žemaičių tapatybę. Jie buvo kuriami dėmesingai analizuojant senąją Žemaitijos heraldiką ir heraldinių ženklų kalbą. Didelei daliai žemaičių jie yra priimtini ir atlieka Žemaitijos reprezentavimo funkciją, todėl jų menkinti negalima. J. Šorys taip pat pripažino, kad dabar naudojamų ženklų vertės numenkinti nereikėtų, tačiau jaunų žmonių noras dėl jų diskutuoti tikrai yra sveikintinas.

EKGT narys, Aukštaitijos regioninės tarybos atstovas J. Vaiškūnas atkreipė dėmesį, kad klausimų kyla ir dėl Aukštaitijos etnografinio regiono herbo. Jo nuomone, šiame herbe vaizduojamas Vytis neatitinka heraldinių ženklų taisyklių. D. Urbanavičienė pastebėjo, kad kol kas yra patvirtintos tik etnografinių regionų heraldinių ženklų naudojimo tvarkos, tačiau patys ženklai dar nėra patvirtinti Prezidento. Tad dabar iš tiesų yra pats laikas iki galo šiuos ženklus išdiskutuoti ir esant reikalui patobulinti. Nutarta organizuoti posėdį, kuriame kartu su Lietuvos heraldikos komisija būtų išgrynintos etnografinių regionų heraldinių ženklų kūrimo taisyklės, taip pat - pagal poreikį surengti diskusijas dėl atskirų etnografinių regionų heraldinių ženklų, įtraukiant heraldikos specialistus, istorikus, kultūrininkus ir kitus visuomenės atstovus.

2020 m. spalio 13 d. Tarybos posėdžio protokolas>>>

EKGT informacija