Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos paskutinis metų posėdis įvyko 2020 m. gruodžio 11 d. nuotoliniu būdu. Posėdyje svarstyti klausimai: dėl Aukštaitijos regiono heraldinių ženklų, dėl Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso rezultatų, dėl pasirengimo Etninės kultūros olimpiados I-ajam savivaldybių turui ir kt.

Diskusija dėl Aukštaitijos regiono heraldinių ženklų posėdyje surengta paskatinus Etninės kultūros globos tarybai. EKGT nuomone, prieš teikiant etnografinių regionų heraldinius ženklus galutiniam Lietuvos Respublikos Prezidento tvirtinimui, būtina išsiaiškinti, ar šiuo metu suderinti ženklai pilnai tenkina visuomenę. Posėdžio metu atsiskleidė dvi nuomonės. Vienų Aukštaitijos tarybos narių nuomone, Aukštaitijos vėliavoje ir herbe jokių korekcijų nereikia: 2006 metais jis buvo išrinktas bendru Aukštaitijos tarybos narių sutarimu, remiantis istorine studija; be to jis jau yra plačiai naudojamas ir jo keitimas menkintų šių ženklų prestižą. Tačiau dauguma Tarybos narių išsakė priešingą nuomonę. Pastebėta, kad regiono herbas ir vėliava didelei daliai aukštaičių netapo savastimi. Išsakyta nuomonė, kad tikrasis Aukštaitijos simbolis yra žirgas, tad kodėl jo vengiama Aukštaitijos herbe? Jeigu būtų pasilikta prie herbo skyde pavaizduoto žirgo su raiteliu, tai turėtų būti koreguojamos spalvos. Išreikšta nuomonė, kad reikėtų keisti herbo laikytojų – angelų – figūras. Daug kam svetimas atrodo Aukštaitijos herbe esantis lotyniškas užrašas. Balsų dauguma nuspręsta pradėti inicijuoti Aukštaitijos heraldinių ženklų koregavimo/keitimo procesą. Kadangi šis klausimas sudėtingas istoriniu, heraldiniu ir socialiniu požiūriais, nutarta suburti darbo grupę iš istorikų ir heraldikos specialistų, tuo pačiu regiono heraldinių ženklų koregavimo/keitimo problemą plačiau išdiskutuoti su visuomene.

Aptariant Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso 2020 rezultatus, pasigrožėta I-ąją vietą konkurse užėmusia Pagulbio sodyba (Molėtų r.). Šios sodybos šeimininkai gražiai saugo kelių kartų paliktą paveldą ir įdomiomis etnokultūrinėmis edukacinėmis veiklomis užima lankytojus. Pasidžiaugta ir kitomis šiemet konkurse dalyvavusiomis Aukštaitijos sodybomis: Senąja Ruslių sodyba (Pakruojo r.), kuri buvo pripažinta geriausia Vakarų Aukštaitijoje, „Vėjų fėjos“ sodyba (Kaišiadorių r.), kurios šeimininkai visą savo energiją ir žinias skiria vaikų etnokultūriniam edukavimui. Nutarta Aukštaitijos tarybos veikloje ieškoti daugiau sąlyčio taškų su šiomis bei praėjusiais metais nominacijas laimėjusiomis  sodybomis.

Pastebėta, kad Etninės kultūros olimpiadą šiais metais pristabdė COVID-19 viruso pandemija. Galbūt dėl to mažiau moksleivių ketina dalyvauti olimpiadoje, kai kurios savivaldybės olimpiadą nukėlė į 2021 m. sausio mėn. Informuota, kad Aukštaitijoje olimpiados I-ajame savivaldybių ture ketina dalyvauti apie 55 moksleivius iš 14 savivaldybių: Anykščių, Biržų, Kaišiadorių, Kauno, Kupiškio, Pasvalio, Radviliškio, Rokiškio, Širvintų, Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonų, Panevėžio ir Visagino miestų. Padėkota šių savivaldybių administracijų Švietimo skyriams, Pedagogų švietimo centrams, kurie padeda rengti olimpiadas. Pastebėtas ir ne itin džiuginanti tendencija – olimpiadoje dalyvauja vis tie patys moksleiviai, nematyti naujų veidų.

Posėdyje prisiminta, kad artėja jubiliejiniai metai nuo pirmo Aukštaitijos žemės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose. Tad nutarta kreiptis į LR Seimo narių aukštaičių grupę siūlant inicijuoti, kad 2022-uosius Seimas paskelbtų Aukštaitijos metais.

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos informacija
Nuotraukoje - diskusijas keliantis Aukštaitijos herbas