1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribbentropo pakto metines, į gyvą 620 km nusidriekusią grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Tompėjos bokšto Taline sustoję Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės priminė visam pasauliui niekada nepamirštą siekį būti laisviems, patiems kurti savo valstybes. Tai buvo sutelktumo ir vienybės ženklas, kad Baltijos šalys yra pasirengusios atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos. Baltijos kelias buvo taikaus pasipriešinimo simbolis. Sujungusios rankas ir širdis trys mažos, bet didingos tautos parodė pasauliui, kad militaristinis sovietinis melu ir prievarta grįstas režimas yra bejėgis prieš vienybę ir dvasios stiprybę. Mūsų parodytas ryžtas ir laisvės troškimas be ginklo nugalėjo pavergėją, kuris nenoriai, bet pasitraukė iš mūsų žemės. Baltijos kelias tapo sėkmingo nesmurtinio pasipriešinimo simboliu. 2009 m. jis buvo įrašytas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Baltijos kelio idėja ir šiandien lieka gyva daugelio širdyse, kaip ir begalinis noras vėl jausti žmonių vienybę, taip pat stiprią Lietuvos bendrystę su Latvija ir Estija. Šiandien yra ta diena, kai iš rankų į rankas, iš širdies į širdį, iš lūpų į lūpas turime perduoti tą jausmą šalia esančiam ir žinią visam pasauliui. Paprastai kiekvienas kelias, vedantis į kelionės tikslą, turi pabaigą. Tik kelionė į laisvę ir demokratiją yra nesibaigiantis procesas, reikalaujantis budrumo, kantrybės ir ištikimybės. Todėl Baltijos kelio istorija nesibaigs tol, kol gyva bus Lietuva. O tai priklausys nuo kiekvieno iš mūsų atskirai ir visų mūsų gebėjimo susiburti.

EKGT