2020 m. rugsėjo 10 d. įvyko kasmetinis bendras Etninės kultūros globos tarybos ir regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdis. Šiemet posėdis vyko Dzūkijoje (Dainavoje). Aptarti aktualiausių etninės kultūros klausimų šios srities ekspertai iš visos Lietuvos susitiko Lazdijuose. Juos pasveikino Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė.
Posėdyje pirmiausia aptartas etninės kultūros įtraukimo į savivaldybių strateginius veiklos planus ir regioninės plėtros planus klausimas.
EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad naujai patvirtintame Strateginio valdymo įstatyme dėmesio etninei kultūrai neskiriama. Šiuo metu baigiamame rengti 2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane taip pat – net nėra naudojamas etninės kultūros terminas. Todėl labai svarbu siekti, kad etninei kultūrai būtų skiriamas tinkamas dėmesys savivaldybių strateginiuose planuose. D. Urbanavičienė pakvietė regioninių etninės kultūros globos tarybų narius ir specialistus padirbėti ties šiuo klausimu savo regiono savivaldybėse.
EKGT specialistė Žemaitijos regionui Agnė Jakavičiūtė informavo, kad Telšių rajono savivaldybėje šiuo metu kaip tik vyksta strateginio veiklos plano svarstymas. Jos manymu, būtų pravartu išsiųsti EKGT raštus savivaldybėms dėl etninės kultūros įtraukimo į savivaldybių rengiamus strateginius veiklus planus.
Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys taip pat pritarė raštų išsiuntimui savivaldybėms, kuriuose būtų ne tik raginama etninę kultūrą įtraukti į savivaldybių strateginius veiklos planus, bet ir rekomenduojama steigti savivaldybių administracijose etninės kultūros etatus specialisto bei remti etnokultūrines visuomenines organizacijas.
Šiems siūlymams posėdyje pritarta. Taip pat nutarta įpareigoti EKGT specialistus regionuose išanalizuoti savivaldybių strateginius veiklos planus ir apibendrinti, kiek juose yra skiriama dėmesio etninei kultūrai.
Antras svarbus posėdyje nagrinėtas klausimas – antro lygmens savivaldos sukūrimas Lietuvoje atsižvelgiant į ES regioninės politikos principus.
D. Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių šiuo metu orientuojamasi į daugiapakopį valdymą, kuris užtikrina aktyvesnį vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą valdymo procese. Laikomasi subsidiarumo principo, kurio esmė – aukštesnė valdžia gali ir turi nesiimti veiksmų, jei numatytus tikslus gali lengviau pasiekti žemesnio lygio valdžia. D. Urbanavičienės pastebėjimu, Lietuva tokio principo nesilaiko, priešingai – vyksta valdžios centralizacija. Nors dabartinės valdžios programoje buvo numatyta įvykdyti regionų valdymo reformą, tačiau šioje srityje nebuvo atlikta jokių veiksmų.
Posėdyje dalyvavęs Marijampolės regiono plėtros tarybos narys Gintaras Skamaročius pristatė Suvalkijos (Sūduvos) visuomeninių organizacijų parengtą Lietuvos kraštų antro lygmens savivaldos deklaraciją. Deklaracijoje kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę ir siūloma pradėti tiesiogiai renkamos antro savivaldos lygmens (regioninės) savivaldos įteisinimo procesą. G. Skamaročius pakvietė EKGT regioninių tarybų narius šią deklaraciją pasirašyti.
Žemaitijos regioninės tarybos narys Juozas Pabrėža akcentavo, kad reikia siekti įteisinti regionus pagal istorinius, kultūrinius, etninius ir kalbinius tapatumus ir kaip pavyzdį paminėjo kaimyninę Latvijos respubliką, įteisinusią keturis regionus, kurie yra sukurti etnokultūrinių regionų pagrindu.
Posėdyje nutarta pasirašyti Lietuvos kraštų antro lygmens savivaldos deklaraciją.
Trečiasis posėdyje svarstytas klausimas – Etnografinių regionų heraldikos sklaida atsižvelgiant į EKGT patvirtintas etnografinių regionų vėliavų ir herbų naudojimo tvarkas.
D. Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad pernai patvirtinus Lietuvos Respublikos herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas, tam tikrą teisinį statusą įgijo Lietuvos etnografinių regionų herbai ir vėliavos. Etninės kultūros globos taryba yra parengusi šių herbų ir vėliavų naudojimo tvarkas, kurias galima rasti Seimo teisės aktų registre (plačiau apie tai >>>).
D. Urbanavičienė taip pat informavo, kad šiuo metu Lietuvos etnografinių regionų herbai dar nėra patvirtinti Prezidento. Lietuvos heraldikos komisija (LHK) pateikia nemažai pastabų dėl jos pačios anksčiau patvirtintų etnografinių regionų herbų ir vėliavų atitikimo heraldikos reikalavimams. Mažosios Lietuvos herbo kol kas nepatvirtino ne tik Prezidentas, bet ir LHK. Tačiau LHK yra pareiškusi, kad nepasaint to, jog regionų heraldika nėra iki galo oficialiai patvirtinta, niekas nedraudžia ja viešai naudotis ir džiaugtis (savivaldybėse, seniūnijose, bendruomenėse).
Nutarta siekti, kad etnografinių regionų herbai ir vėliavos būtų galutinai įteisinti. Taip pat nutarta išsiųsti savivaldybėms raštus su informacija apie etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarkas, kartu paraginant jas aktyviai naudoti savo regionų heraldiką prie savivaldybių, seniūnijų, bendruomenių pastatų, taip pat miestų, miestelių, kaimų švenčių ir kitų renginių metu.
Posėdyje taip pat sutarta pakartotinai paraginti savivaldybes organizuoti III-osios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados savivaldybių turą kontaktiniu arba nuotoliniu būdu.
Nuspręsta kitais metais padaryti pertrauką Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse, vietoje jo surengti seminarą apie etninės kultūros panaudojimą turizmo versle.
Posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia: https://www.facebook.com/1640091516228410/videos/616702982539418 ir čia: https://www.facebook.com/1640091516228410/videos/338850924024626
EKGT informacija
