Pranešimą „Lietuvos didžiųjų ir mažųjų kultūros sostinių raida ir etninės kultūros dalis jų programose“ perskaitė kultūros viceministrė Renata Kurmin. Lietuvos kultūros sostinės projektas skirtas miestams ir yra didesnio masto, o Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektas pirmiausia remiasi vietos miestelių ir kaimų bendruomenių iniciatyva. Abu projektai svarbūs ne tik dėl renginių gausos, bet ir dėl vietos tapatybės, kultūros paveldo, bendruomeniškumo bei regionų kultūrinio savitumo stiprinimo. Ji pabrėžė, kad etninė kultūra ne tik skiria vieną regioną nuo kito, bet ir vienija juos. Kultūros ministerija supranta, kad svarbu ne tik skatinti naujas iniciatyvas, bet ir saugoti tradicijas, paveldą. Ji paskatino Tarybą bei regionines tarybas bendradarbiauti, dalyvauti Kultūros sostinių projekte. Viceministrė supažindino posėdžio dalyvius su Vytauto Didžiojo metų (2030 m.) programos rengimo darbo grupės veikla. Ši darbo grupė rengia valstybės masto minėjimo programą, skirtą 2030-aisiais vyksiantiems Vytauto Didžiojo metams.
Lietuvos kultūros tarybos (toliau – LKT) pirmininkė Kristina Mažeikaitė pristatė pranešimą „Etninės kultūros programų finansavimas 2014–2026 m.“, kurį perskaitė LKT analitikas Valdemaras Albertas Lovčikas. Etninės kultūros (toliau – EK) projektų finansavimas buvo pristatytas įvairiais pjūviais: pagal paraiškų dinamiką, finansavimo dinamiką, pagal organizacijų adresą, pagal finansinius poreikius, pagal EK projektams skirtą finansavimą, pagal institucijų tipą, pagal etnografinius regionus ir kt. Visi šie aspektai palyginti su kitomis finansuojamomis sritimis. Po pranešimo LKT pirmininkė K. Mažeikaitė atsakė į Tarybos ir regioninių tarybų narių pateiktus klausimus.
LKT pranešimas „Etninės kultūros programų finansavimas 2014–2026 m.“ >>>
Regionių etninės kultūros globos tarybų (toliau – REGT) veiklos aktualijas pristatė tarybų pirmininkai arba atstovai. Aukštaitijos REGT vardu kalbėjo Lina Vilienė, Aukštaitijos REGT narė. Ji pabrėžė, kad iki šiol neturime sutartinių centro sąvokos. Bendros visai Lietuvai sutartinių politikos reikia ne tik Aukštaitijai, bet ir visai Lietuvai. Dzūkijos (Dainavos) REGT veiklą trumpai pristatė Dzūkijos (Dainavos) REGT narė Onutė Drobelienė: šiam regionui aktualiausia šiuo metu – patvirtinti regiono heraldiką. Mažosios Lietuvos REGT pirmininkė Asta Grušelionienė kalbėjo apie EK specialistų ir pedagogų trūkumą, jų rengimo problemas. Suvalkijos (Sūduvos) pirmininkas Andrius Milinkevičius priminė, kad šį rudenį Seime bus svarstomas itin regiono žmonėms aktualus etnografinio regiono pavadinimo klausimas. Žemaitijos REGT vardu kalbėjo pirmininkė Birutė Poškienė.
Pristatyti savo savivaldybės sektinas etnokultūrines veiklas buvo pakviesta Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus patarėja (kultūros politikai) Jolanta Polekauskienė. Ji papasakojo apie Klaipėdos rajono savivaldybės gerąją patirtį etninės kultūros srityje. EKGT pirmininkas V. Jocys įteikė padėką ir atminimo dovaną Klaipėdos rajono savivaldybei už prasmingas ir sektinas veiklas etninės kultūros srityje. Jis sakė, kad savivaldybės patirtis ir įgyvendinamos iniciatyvos gali būti įkvepiantis pavyzdys kitoms Lietuvos savivaldybėms.
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas padėkojo Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorei ir bibliotekos kolektyvui už šiltą priėmimą bei pagalbą rengiant posėdį ir įteikė padėką bei atminimo dovaną. Atminimo dovanas tarybos pirmininkas V. Jocys įteikė ir kitiems posėdžio svečiams.
EKGT informacija
