Paskutinis šių metų Etninės kultūros globos tarybos posėdis įvyko gruodžio 8 d. nuotoliniu būdu. Jame atkreiptas dėmesys į Kalėdų laikotarpyje gautas užklausas dėl galimybės nuotoliniu būdu įsigyti tautinio paveldo produktų. Analizuotas tautinio paveldo produktų pristatymo virtualioje erdvėje klausimas.

Kai kurių tarybos narių nuomone, šiuo metu veikianti Lietuvos tautinio paveldo duomenų bazė www.tautinispaveldas.lt yra geras  tautinio paveldo pristatymo pavyzdys. Tarybos narė Loreta Sungailienė kalbėjo: „Tautinio paveldo produktų duomenų bazėje pateikiami duomenys išties daro įspūdį. Ir tarptautiniame lygmenyje tai sulaukia nuostabos ir gražių atsiliepimų. Pripažįstama, kad yra vykdomas labai prasmingas darbas.” Tačiau kiti pastebėjo, kad dabar egzistuojančios tautinį paveldą pristatančios svetainės nepakanka.  Mažosios Lietuvos regioninės tarybos atstovė Vilma Griškevičienė kalbėjo: „virtualios, patrauklios tautinio paveldo produktų parduotuvės nėra”.

Posėdyje dalyvavusių Žemės ūkio ministerijos tautinio paveldo produktų sertifikavimą kuruojančių specialisčių Daivos Belevičienės ir Violetos Dubnikienės teigimu, ŽŪM jau seniai keliama mintis dabartinę tautinio paveldo produktus pristatančią duomenų bazę plėsti, joje sukurti virtualią parduotuvę. Tačiau šios idėjos įgyvendinti dar nepavyko, nes tai yra nemažų išteklių reikalaujantis darbas.

Posėdyje nutarta susitikti su tautinio paveldo produktų pristatymą virtualioje erdvėje prižiūrinčia Všį „Kaimo verslų ir rinkų plėtros agentūra“  ir aptarti tautinio paveldo produktų informacinės sistemos tobulinimo klausimą. Tarybos narių nuomone, patogesnės tautinio paveldo produktų viešinimo sistemos sukūrimas atneštų didelę naudą ne tik iš ekonominės, bet ir iš kultūrinės, socialinės pusių.

Posėdyje aptarta ir platesnė Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimo problema. Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad ŽŪM prieš keletą metų buvo sunaikintas Tautinio paveldo skyrius, šiuo metu tautinį paveldą ŽŪM kuruoja tik dvi specialistės. Išsiaiškinta, kad trūkstant specialistų, atsiranda daug neišspręstų problemų. Pavyzdžiui, nėra kam inicijuoti sertifikuotų produktų patikrą, todėl rinkoje su sertifikuoto tautinio paveldo produkto ženklu atsiranda nemažai kičo. Taip smunka tautinio paveldo prestižas. Kita esminė problema yra lėšų skyrimas tautinio paveldo sektoriui. 2008-2009 metais nebuvo nė šimto sertifikuotų amatininkų, dabar yra beveik 1000, o lėšų krepšelis yra toks pat – 200 000 eur. Pasak V. Dubnikienės, labai svarbu siekti lėšų padidinimo šiai sričiai.

Posėdyje pastebėti tam tikri Tautinio paveldo produktų įstatymo trūkumai. Jame yra nurodyta baigtinė data (2025 metai), iki kada turėtų tęstis tautinio paveldo produktų sertifikavimas. Kitas trūkumas - Tautinio paveldo produktų tarybai yra priskiriamos ekspertinės funkcijos, tačiau stinga nuostatos, kad ji turėtų būti sudaroma iš tautinį paveldą išmanančių ekspertų.

Nutarta parengti raštą Žemės ūkio ministerijai su siūlymais dėl Tautinio paveldo produktų įstatymo tobulinimo; susitikti su naujuoju Žemės ūkio ministru ir aptarti su tautiniu paveldu susijusias problemas.

Trečias posėdyje analizuotas klausimas – Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos nuostatų įgyvendinimas. Šios už nuopelnus etninei kultūrai skiriamos premijos nuostatuose yra įtvirtinta, kad premija turi būti įteikiama kartu su kitomis nacionalinėmis premijomis. Tačiau šios nuostatos dėl neaiškių priežasčių nesilaikoma – J. Basanavičiaus premija kasmet įteikiama atskirai nuo kitų nacionalinių premijų. Tarybos narių nuomone, tai yra nesusipratimas menkinantis Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos prestižą. Nutarta parengti raštą dėl J.Basanavičiaus premijos įteikimo Seimo Kultūros komitetui, jį adresuojant ir Kultūros ministrui. Taip pat nutarta kreiptis į LRT dėl J. Basanavičiaus premijos laureato pristatymo kartu su kitais nacionalinių premijų laureatais.

Posėdyje dar kartą analizuotas Lietuvos profesijų klasifikatoriaus papildymo etninės kultūros srities profesijomis klausimas. Tarybos narių nuomone, į klasifikatorių turėtų būti įtrauktos tokios profesijos kaip etninės kultūros mokytojas, neformaliojo švietimo etninės kultūros mokytojas, etnografas, folkloro kolektyvo vadovas, etninės kultūros specialistas, etnomuzikantas, folklorinio ansamblio vadovas, mokslo darbuotojas {etnologija, folkloristika, mitologija}, etnomuzikologas, tautodailininkas. Sutarta rinkti siūlymus dėl tradicinius amatus apibrėžiančių profesijų įtraukimo. Kol kas Lietuvos profesijų klasifikatoriuje yra tik trys su tradiciniais amatais susijusios profesijos: pastatų statybininkas (naudojantis tradicines medžiagas), cukraus gamintojas tradiciniais būdais, aludaris [alaus gamintojas tradiciniais būdais].

Taip pat aptartas kalėdinės muzikos, skambančios Kalėdų laikotaroyje viešosiosiose erdvėse klausimas. Nutarta kaip ir praėjusiais metais priminti visuomenei apie turtingą lietuviško kalėdinio folkloro aruodą, prekybos centrams ir žiniasklaidai nusiunčiant youtube platformoje sudarytą kalėdinio folkloro/postfolkloro grojaraštį. Nuoroda į šį grojaraštį >>>

Posėdžio protokolas >>>

EKGT informacija