2020 metų devintasis Tarybos posėdis įvyko lapkričio 10 d. 13 val. nuotoliniu būdu. Posėdyje aptarti klausimai: 1. Dėl folkloro ir kitų nematerialaus kultūros paveldo archyvų reglamentavimo. 2. Dėl Kultūros ministerijos rengiamos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos projekto. 3. Dėl Lietuvos kultūros tarybos skiriamo finansavimo etninei kultūrai. 4. Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros išsaugojimo. 5. Dėl folkloristo ir kitų etnokultūrinės krypties profesijų įrašymo į Lietuvos profesijų klasifikatorių.

Analizuojant jau ne pirmus metus EKGT keliamą folkloro ir kitų nematerialaus kultūros paveldo archyvų reglamentavimo klausimą, atkreiptas dėmesys į tai, kad dabartinis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas nemini nematerialaus kultūros paveldo archyvų ir nepadeda spręsti problemų, su kuriomis susiduria šie specifiniai archyvai. Folkloristikoje nusistovėjusi archyvuose saugomos folkloro medžiagos naudojimo samprata kertasi su Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymu (jis draudžia viešinti asmens duomenis), iš kitos pusės - su Lietuvos Respublikos autorinių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymu (jis reikalauja skelbti kūrinių atlikėjus).

Nutarta sudaryti darbo grupę nematerialaus kultūros paveldo archyvų reglamentavimo klausimui spręsti ir jai pavesti aptarti nematerialaus kultūros paveldo archyvų asociacijos kūrimo galimybes. Ateityje numatyta inicijuoti atskiro nematerialaus kultūros paveldo saugojimą apibrėžiančio teisės akto parengimą.

Analizuojant Kultūros ministerijos rengiamos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos projektą, atkreiptas dėmesys, kad lietuvių etninei kultūrai tenka nepalyginamai mažiau dėmesio negu Lietuvos tautinių mažumų kultūrai. Nutarta parengti Kultūros ministerijai adresuotą raštą, siūlantį iš esmės tobulinti Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos projektą. Plačiau apie tai >>>

Posėdyje aptartas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje planuojamas katedrų jungimas, dėl kurio būtų sunaikinta LMTA Etnomuzikologijos katedra. Nutarta LMTA vadovybei pareikšti, kad Etnokuzikologijos katedra yra ypač svarbi orientuojantis į lituanistikos prioritetą, nes joje vykdomos studijos ir moksliniai tyrimai tiesiogiai atlieka esminius tautos tapatybės išsaugojimo bei stiprinimo uždavinius. Ji yra svarbi ir remiantis UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, kurios 13 straipsnis nurodo, jog valstybės turi skatinti nematerialaus kultūros paveldo mokslines ir menines studijas. Šios katedros indėlį plėtojant tokias studijas įrodo LMTA Etnomuzikologijos katedros dėstytojų darbai: būtent LMTA Etnomuzikologijos katedros vedėjos prof. dr. Daivos Vyčinienės iniciatyva UNESCO 2010 m. lapkričio 16 d. įtraukė sutartines į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. LMTA Etnomuzikologijos katedros įgyvendinama vienintelė pasaulyje studijų programa, teoriškai ir praktiškai supažindinanti su unikalia sutartinių giedojimo tradicija. Ši programa susilaukia didelio ne tik LMTA, bet ir kitų universitetų studentų dėmesio – pastaruoju metu sutartinių giedojimo kursą, kaip laisvai pasirenkamą dalyką, mielai lanko VU studentai, taip pat svetimšaliai, atvykę studijuoti pagal ERASMUS+ mainų programą. EKGT nuomone, katedrą verta ne tik išsaugoti, bet ir stiprinti jos pajėgumus. Su tautinėmis muzikavimo tradicijomis supažindinantis etnomuzikologijos kursas turėtų būti dėstomas ne tik šios katedros, bet ir kitų LMTA katedrų studentams. Šiai katedrai galėtų būti skiriamas papildomas finansavimas – kitose šalyse taikoma tokia praktika, siekiant išlaikyti ne itin populiarias, bet labai reikalingas specialybes.

Aptariant klausimą dėl Lietuvos kultūros tarybos etninei kultūrai skiriamo finansavimo, EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė pastebėjo, kad LKT lėšos auga, o etninei kultūrai skiriama dalis iš esmės mažėja. 2018 metais etninės kultūros sričiai buvo skirta 535 000 Eur, o dabar – tik 350 000 Eur, nors visas fondas išaugo trimis milijonais. Nutarta parengti raštą LKT, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui ir Seimo pirmininkui dėl mažėjančio etninės kultūros finansavimo per LKT.

Dar vienas posėdyje aptartas klausimas – Lietuvos profesijų klasifikatoriuje esančios profesijos. Pastebėta, kad Lietuvos profesijų klasifikatoriuje yra tik kelios su etnine kultūra susijusios profesijos: etnologas, etnologijos dėstytojas, tautosakininkas ir tautinių šokių šokėjas. Nėra išskirtos tokios profesijos, kaip etnomuzikologas, folkloristas, etninės kultūros specialistas, etninės kultūros vadybininkas ir pan. Tai sudaro tam tikrų keblumų kultūros centrams, muziejams ir kitoms įstaigoms įdarbinant etninės kultūros srities žmones ir rengiant jų pareigybių aprašymus. Pavyzdžiui, Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė pastebėjo, kad kol kas nėra įmanoma išskirti tokios profesijos kaip tradicijas išmanantis dailidė. Nutarta: 1. Paskleisti kvietimą EKGT regioninėms taryboms ir kitoms suinteresuotoms organizacijoms siųsti siūlymus dėl  Lietuvos profesijų klasifikatoriaus papildymo etninės kultūros srities profesijomis EKGT administracijai. 2. Parengti siūlymą dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus papildymo etninės kultūros srities profesijomis už klasifikatoriaus sudarymą atsakingoms institucijoms.

2020 m. lapkričio 10 d. EKGT posėdžio protokolas >>>

EKGT informacija