Etninės kultūros globos taryba

Naujienos

Dzūkijos (Dainavos) metų ženklas

2023 m. sausio 27 d. Etninės kultūros globos tarybos laikinosios darbo grupės posėdyje patvirtintas Dzūkijos (Dainavos) metų ženklas. Ženklas sukurtas Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos tarybos iniciatyva. Ženklo autorė – dailininkė, Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkė Gintarė Markevičienė. 

 

 

Vienas svarbiausių ženkle naudojamų simbolių – dzūkams itin brangaus augalo grikio sėkla. Šis simbolis kalba apie mažume slypinčią stiprybę, kartu – apie gebėjimą išlikti bet kokiomis sąlygomis.

Dzūkijos metų ženkle grikio sėkla primena širdelę, o joje – Lietuvos, Dzūkijos ir Dainavos girios kontūrai. Tai simbolizuoja, kad dzūkai – itin jautrūs, širdingi ir vaišingi, o kiekvieno iš jų širdyje užtenka vietos ir Dzūkijos miškams, ir visai Lietuvai.  

Ženklo simboliai susidėlioja į figūrą, kuri įgauna Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono herbo svarbios detalės – kario (krašto gynėjo) laikomos alebardos – formą. Tai nusilenkimas protėviams, gynusiems Dainavos žemę. O tai, kad alebardos kotas palaipsniui virsta juostos raštu, primena apie ypatingą dzūkų kūrybingumą. 

Ženklo detalių smulkumas, pastelinės spalvos kalba apie Dzūkijos (Dainavos) žmonėms būdingą subtilumą.

Etninės kultūros globos taryba kartu su Dzūkijos (Dainavos) regionine etninės kultūros globos taryba kviečia visus Dzūkijos (Dainavos) metų ženklą šiais metais kuo plačiau naudoti: leidiniuose, renginių atributikoje, interneto svetainėse, susirašinėjimo dokumentuose, ant suvenyrų ir t. t. Ženklo variantus galite atsisiųsti iš čia. Jei norėtumėte daugiau ženklo variantų, parašykite: etnodainava@ekgt.lt

 

Dzūkijos (Dainavos) atmintini metai (2023) paskelbti pažymint Dainavos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų jubiliejų. Paskelbus Dzūkijos (Dainavos) atmintinus metus, siekiama atkreipti dėmesį į savitas Dzūkijos (Dainavos) tradicijas (patarmes, sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius ir kitus papročius), aktualizuoti jų išsaugojimą, pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnoregionine savimone. 

EKGT informacija

X