EKGT narė doc. dr. Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad kvalifikuotų etninės kultūros specialistų trūksta savivaldybių administracijose, kultūros ir švietimo įstaigose bei kitose institucijose, kurioms tenka etninės kultūros globos funkcijos. Ji priminė, kad Lietuvos teisės aktai ir UNESCO konvencijos įpareigoja valstybę rūpintis etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimu bei tęstinumu. Šiems įsipareigojimams įgyvendinti būtini atitinkamą išsilavinimą ir kompetencijas turintys specialistai. Doc. dr. D. Urbanavičienė pristatė apibendrintą medžiagą apie specialistų trūkumą savivaldybių administracijose, kultūros bei švietimo įstaigose, parengtą pagal EKGT surinktus duomenis:
„Teisės aktų nuostatos ir etninės kultūros specialistų poreikis Lietuvos savivaldybių apklausų duomenimis“ >>>
Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys į rengiamus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma įtvirtinti lituanistikos sąvoką.
Doc. dr. Dalia Senvaitytė pabrėžė, kad Lietuvai tenka ypatinga atsakomybė už savo tautos kultūros tyrimus ir jų tęstinumą, todėl etnologų rengimas yra svarbus ne tik švietimo ir kultūros įstaigoms, bet ir visos valstybės kultūrinei raidai.
Universitetų patirtis ir galimi sprendimai
Diskusijoje aptartos ir praktinės problemos, su kuriomis susiduria aukštosios mokyklos, rengiančios etninės kultūros sričių specialistus.
Prof. dr. Daiva Vyčinienė atkreipė dėmesį į etnomuzikologijos studijų sunkumus. Pasak jos, plečiant studijų programą papildomomis disciplinomis mažėja galimybės pakankamai gilintis į pagrindinį studijų dalyką. Be to, reikalavimas stojantiesiems turėti formalų muzikinį išsilavinimą užkerta kelią daliai tradicine muzika besidominčių jaunuolių, kurie tokio išsilavinimo neturi. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų prorektorė prof. dr. Rūta Rikterė patvirtino, kad akademijoje etnomuzikologijos studijų programa išlieka, tačiau susiduriama su studentų pritraukimo sunkumais.
Prof. dr. Lina Petrošienė priminė Klaipėdos universiteto patirtį – čia ilgą laiką buvo vykdoma jungtinė lietuvių kalbos ir etnologijos studijų programa, sulaukusi nemažo studentų susidomėjimo.
Prof. dr. Valdas Jackūnas pažymėjo, kad mažėjantis susidomėjimas humanitarinėmis studijomis yra ne tik Lietuvos problema. Jo teigimu, atskirą etnologijos studijų programą būtų galima rengti ir dabar, tačiau svarbu įvertinti, ar atsirastų pakankamai norinčiųjų ją studijuoti.
Svarstant galimus sprendimus, nemažai dėmesio skirta gretutinėms ir perkvalifikavimo studijoms. Jos leistų kitų sričių specialistams įgyti papildomų etnologijos kompetencijų ir galėtų tapti vienu iš būdų spręsti etninės kultūros specialistų trūkumo problemą.
Apibendrindama diskusiją, prof. dr. Kristina Ukvalbergienė pasiūlė toliau svarstyti tiek savarankiškos etnologijos ir folkloristikos studijų programos kūrimo, tiek gretutinių ir perkvalifikavimo studijų galimybes, atsižvelgiant į universitetų pajėgumus ir būsimų studentų poreikius.
Diskusija bus tęsiama lapkritį
Posėdžio dalyviai sutarė, kad tolesniems sprendimams būtina turėti tikslesnius duomenis apie etninės kultūros specialistų poreikį. EKGT numato atnaujinti šio poreikio tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kiek kvalifikuotų specialistų artimiausiais metais reikės kultūros, švietimo ir atminties institucijoms. Taip pat planuojama lapkričio mėnesį grįžti prie šio klausimo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto posėdyje, surengti papildomas konsultacijas su aukštosiomis mokyklomis.
Tikimasi, kad bendros EKGT ir universitetų pastangos padės rasti veiksmingus sprendimus, užtikrinančius etnologijos ir folkloristikos studijų tęstinumą bei Lietuvai reikalingų etninės kultūros specialistų rengimą.
EKGT informacija
