2019 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos pajūryje vyko jau tradiciniu tapęs renginys – Baltijos kelio laužų sąšauka. Šiais metais jis skirtas ypatingam įvykiui – trijų Baltijos valstybių rugpjūčio 23-iąją minėtam Baltijos kelio 30-mečiui. Renginyje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė. Ji atvežė visų Lietuvos etnografinių regionų vėliavas, kurios buvo iškabintos ant Palangos tilto. Šventės dalyvius ji pasveikino EKGT ir visų etnografinių regionų vardu, perdavė linkėjimus nuo savanorių, šiemet Vilniuje organizavusių Baltijos kelio 30-ųjų metinių minėjimui skirtą žmonių grandinę, taip pat nuo tą dieną Lietuvos ir Latvijos pasienyje susirinkusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos signatarų. Jai buvo suteikta garbė užkurti pagrindinį šventės laužą prie Palangos tilto kartu su Seimo nariu Antanu Vinkumi, Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu ir Palangos meru Šarūnu Vaitkumi. Renginyje taip pat aktyviai dalyvavo Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė Diana Kanclerė.

Tradicija paskutinį rugpjūčio šeštadienį užkurti simbolinius Baltijos jūros pakrantės laužus, simbolizuojančius Baltijos jūros šalių draugystę, bendrą istoriją ir kultūrinį paveldą gimė 1992 m. Suomijoje, kuomet ši šalis šventė nepriklausomybės 75-metį. Idėja kilo prisimenant istorijos metraščiuose aprašytą unikalią Baltijos jūros pakrantės apsaugos ir perspėjimo nuo pavojaus laužų sistemą, kuri mena vikingų laikus. Istoriniai šaltiniai liudija, kad kiekviena pajūrio bendruomenė turėjo įsipareigoti prisidėti prie apsaugos sistemos ir esant reikalui uždegti perspėjimo laužus, įspėti kaimynus apie gresiantį pavojų.  

Per daugelį metų Baltijos pakrantės laužų sąšaukos šventė tapo tradicija ir buvo pradėta švęsti daugelyje Baltijos jūros pakrantės šalių – prie projekto prisijungė Estija, Latvija, Švedija, Lenkija. Simboliniai laužai užkuriami net ir tose šalyse, kurios neturi Baltijos jūros pakrantės. Šventės metu vyksta įvairūs kultūriniai renginiai – vyksta poezijos, folkloro, tradicinių šokių vakarai, kuriuose aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės ir svečiai. Simboliniai laužai primena ir apie Baltijos jūros reikšmę, jos išsaugojimą ateities kartoms.

EKGT informacija
Palangos kultūros ir jaunimo centro bei EKGT nuotraukos