Konferencijoje galėtų būti aptartas ir EKGT siūlymas keisti Vietos savivaldos įstatymą siekiant savivaldybių funkciją dėl etninės kultūros globos pakeisti iš savarankiškos į valstybės deleguotą. Toks pakeitimas užtikrintų, kad savivaldybėse etninės kultūros plėtrai, kaip ir lietuvių kalbos puoselėjimui arba jaunimo reikalams, būtų skiriamas atskiras finansavimas iš valstybės biudžeto, užtikrinami specialistų etatai ir t. t. Nutarta pasiūlyti prie konferencijos organizavimo prisidėti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, Seimo Kultūros komitetui ir Lietuvos savivaldybių asociacijai.
Etninė kultūra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde ir Atmintinų dienų įstatyme
Kitas posėdyje aptartas klausimas – EKGT bendradarbiavimas su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu siekiant didesnės paramos etninės kultūros leidiniams ir sklaidos priemonėms. Kartu su SRTRF vadovu Gintaru Songaila apsvarstyta galimybė fonde įkurti atskirą etninės kultūros programą. Nutarta inicijuoti tokios programos steigimą.
Prisimintas 2012 metais inicijuotas ir ilgainiui užstrigęs darbas – Atmintinų dienų įstatymo pataisos. Šuo metu Lietuvos teisinėje bazėje fiksuojamos kelios tradicinės šventės, turinčios šventinės (ne darbo) dienos statusą – Velykos, Rasos (Joninės), Žolinė, Vėlinės, Kūčios ir Kalėdos. Teisinį atmintinos dienos statusą turi trys: šv. Kazimiero, arba Špokų, diena (kovo 4 d.), Šilinė (rugsėjo 8 d.), Derliaus diena (spalio 2 d.). EKGT pastebėjimu, Atmintinų dienų įstatyme turėtų būti daugiau tradicinių švenčių, užpildančių visą metų ratą. Pavyzdžiui, Trys karaliai, Užgavėnės, Verbų sekmadienis, Atvelykis, Jurginės (Jorė), Sekminės. Abejonių kelia šiuo metu įstatyme esanti Derliaus šventė, kuri Lietuvoje atsirado nacistinės okupacijos laikais ir įtvirtinta sovietmečiu. Posėdyje sudaryta darbo grupė, kuri parengs aiškinamąją medžiagą, kurias tradicines šventes būtina įteisinti pirmiausia, o kurių verta atsisakyti. Be to, apsvarstyta galimybė lygiagrečiai rengti Atmintinų dienų įstatymo naują redakciją, pagal kurią atmintinos dienos būtų suklasifikuotos ir įtraukta kur kas daugiau tradicinių švenčių.
Diskusija dėl Sūduvos pavadinimo
Daugiausia diskusijų sulaukė Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono pavadinimo klausimas. Balandžio 1 dieną vykusiame EKGT Regionų kultūros politikos grupės posėdyje buvo nutarta pritarti Sūduvos regiono tarybos siūlymui keisti teisės aktuose dabar įtvirtintą regiono pavadinimą „Suvalkija (Sūduva)“ į pavadinimą „Sūduva“ arba „Sūduva (Suvalkija)“.
Posėdyje dalyvavęs Sūduvos regiono tarybos pirmininkas Gintaras Skamaročius sakė, kad Suvalkijos pavadinimas yra primestas Vokiečių, carinės Rusijos ir sovietų laikais. Jis siejasi su Suvalkų, kurie šiuo metu net nepriklauso Lietuvai, vaivadija ir kitais administraciniais dariniais. Tuo tarpu Sūduva yra labai gilias istorines šaknis turintis, daugeliui šiandieninių regiono žmonių brangus vardas. Jis paprašė EKGT narių į šį klausimą pažiūrėti jautriai ir pritarti Sūduvos vardo įteisinimui. Tuo pačiu jis išreiškė pasipiktinimą Lietuvos banko leidžiama progine moneta su užrašu „Suvalkija“. Pasak jo, tai nebuvo suderinta su regiono visuomene, prieštarauja Sūduvos atmintinų metų idėjai, nors šis darbas yra įtrauktas į šių metų minėjimo priemonių planą.
Jam prieštaravo posėdyje dalyvavę Lietuvos istorijos instituto etnologai. Pasak dr. Žilvyčio Šaknio, Sūduva yra istorinio, o Suvalkija – etnografinio regiono pavadinimas. Jeigu būtų pasirinktas Sūduvos vardas, atsirastų prielaida įteisinti ir kitų istorinių žemių – Žiemgalos, Kuršo, Karšuvos ir kitus pavadinimus. Dr. Vytautas Tumėnas prieštaravo Suvalkijos pavadinimo tapatinimui su sovietine ideologija, nes jis vartotas ir tarpukaryje. Jo pastebėjimu, jeigu būtų uždraustas proginės monetos „Suvalkija“ platinimas, Lietuvos bankas patirtų didelių nuostolių ir daugiau niekada nenorėtų turėti jokių reikalų su etnine kultūra. Jo nuomone, tokių radikalių žingsnių nereikėtų daryti.
Visgi posėdyje nutarta, kad atsižvelgti į regiono gyventojų nuomonę dėl jų pačių regiono pavadinimo reikia. Sutarta siekti, kad teisiniuose dokumentuose pavadinimas būtų keičiamas. Dėl konkretaus pavadinimo – Sūduva (Suvalkija) ar Sūduva – sutarta išreikšti nuomonę el. apklausoje ir pabaigti derintis kitame posėdyje. Tolimesnėse derybose su Lietuvos banku sutarta siekti, kad būtų pakoreguotas monetos aprašymas, papildant jį informacija apie diskusijas dėl pavadinimo. Taip pat sutarta siūlyti dalį „Suvalkijos“ monetų perleisti su pavadinimu „Sūduva“ arba vėliau išleisti naują „Sūduvos“ monetų partiją.
Nauji regioninių tarybų nariai
Nutarta patvirtinti naują Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos tarybos narę – V. Krėvės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoją, Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“ vadovę Ritą Černiauskienę.
EKGT informacija
