Vienas svarbiausių klausimų, svarstytų rugsėjo 12 d. vykusiame Etninės kultūros globos tarybos posėdyje – Lietuvos kultūros tarybos 2023 metų birželio 7 d. nutarimu patvirtintos programos „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“ projektų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų aprašas.
EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad pagal patvirtintą aprašą etninės kultūros projektų kultūrinės ir meninės veiklos kokybė bus vertinama pagal tai, ar veiklose dalyvauti kviečiami profesionalaus meno ir (ar) kultūros kūrėjai bei kitų sričių specialistai. Šis reikalavimas atsirado ir kitose LKT programose, tarp jų ir regionams skirtoje Tolygio kultūrinės raidos programoje. EKGT ekspertų nuomone, toks reikalavimas yra neteisingas, jis yra diskriminacinio pobūdžio. Be to trūksta aiškumo, kas laikoma profesionalios kultūros kūrėjais? Toks terminas iki šiol niekur nėra apibrėžtas. Kai nėra aiškios apibrėžties, atsiranda galimybės subektyviam vertinimui, o kartu ir korupcijai.
Posėdyje nutarta kreiptis į Lietuvos kultūros tarybą, prašant tiksliau apibrėžti projektų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų apraše naudojamus nevienareikšmiškus terminus. Tuo pačiu nutarta kreiptis į Konkurencijos tarybą, prašant išaiškinti, ar etninės kultūros projektams sudaromos šią sritį atitinkančios sąlygos, neprimetant kitų sričių dominavimo.
Kitas EKGT posėdyje nagrinėtas klausimas – Etnoregioninės tapatybės ugdymo centro sampratos išgryninimas. Išgryninti etnoregioninės tapatybės ugdymo centro apibrėžimą ir parengti tokių centrų kūrimo bei stiprinimo rekomendacijas yra vienas iš šių metų EKGT uždavinių. Posėdyje aptartas pirminis Etnoregioninės tapatybės ugdymo centro apibrėžimas ir galimi veiklos principai. Tai bus plačiau analizuojama rugsėjo 29 dieną Jonavoje vyksiančiame Etninės kultūros globos tarybos ir etnografiniuose regionuose veikiančių jos padalinių – regioninių etninės kultūros globos tarybų – posėdyje.
Dar vienas svarbus EKGT posėdyje aptartas klausimas – diskusijos su Vidaus reikalų ministerija dėl etnografinių regionų įtraukimo į regioninę politiką surengimas. Lietuvos teritorijos bendrajame plane etnografiniams regionams skiriama nemažai dėmesio, tačiau Regioninės plėtros įstatyme etnografiniai regionai visiškai nutylimi. Kita problema – Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, turinti vieno lygmens savivaldą. Tai reiškia, kad vietos bendruomenės neturi galimybės aktyviai dalyvauti savivaldoje. Būtent dėl to Lietuvoje pasigendama stiprių bendruomenių ir bendruomeniškumo. EKGT narys Olijardas Lukoševičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio postsovietinių šalių, išlaikiusi sovietmetyje įdiegtą „rajono“ terminą. Latvija, Estija, Lenkija jau seniai susigąžino savo senuosius administracinio suskirstymo terminus. Šie klausimai taip pat bus plačiau nagrinėjami rugsėjo 29 d. vyksiančiame bendrame EKGT ir regioninių tarybų posėdyje.
Posėdyje taip pat aptartas Seimo nario Roberto Šarknicko siūlymas teikti Etnokosmologijos muziejaus įkūrėjo Gunaro Kakaro kandidatūrą Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti. Nutarta šiuo klausimu bendradarbiauti su kitomis institucijomis, teikiant EKGT rekomendaciją.
Patvirtinti nauji regioninių etninės kultūros globos tarybų nariai: Mažosios Lietuvos taryboje – Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Bendrųjų reikalų skyriaus kultūrologė nematerialiajam kultūros paveldui Lina Misiulytė, Suvalkijos (Sūduvos) taryboje – Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus specialistė Laima Praškevičienė ir Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus muziejininkė-edukatorė Aušra Mickevičienė, Žemaitijos taryboje – Žemaičių muziejaus „Alka“ Kultūrinės veiklos ir komunikacijos skyriaus kultūrinės komunikacijos specialistė Donata Kazlauskienė.
EKGT informacija
