Kai kurių Tarybos narių nuomone, svarbūs etninės kultūros projektai įvertinami žemesniais balais ne tik dėl nepakankamos ekspertų kompetencijos, bet ir dėl to, kad LKT yra nustačiusi „Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo programai“ netinkamus projektų prioritetus. Pavyzdžiui, vien šiai programai nustatytas prioritetas projektams, skatinantiems srities įsiliejimą į kitus kultūros sektorius ir (ar) inovacijas (skiriant iki 10 proc. visų balų), kai kitoms sritims tokio reikalavimo nėra. Pasak Tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės, inovatyvumo prioritezavimas prieštarauja pačiai etninės kultūros esmei, nes joje svarbiausia tradicijų tąsa, o ne naujovės. Lygiai taip pat neadekvatu pabrėžti etninės kultūros įsiliejimą į kitus kultūros sektorius, nes pati etninė kultūra pasižymi tarpsritiškumu, apimdama muzikinį, kalbinį, vaidybinį, vaizduojamąjį meną ir kitą liaudies kūrybos paveldą. Tad minėtą etnokultūriniams projektams taikomą prioritetą būtina keisti.
Nutarta siekti, kad liktų tik „Nematerialaus kultūros paveldo programa“, kuri nustačius adekvačius prioritetus ir vertinimo kriterijus būtų skirta tik į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktoms vertybėms puoselėti, kadangi Lietuvos valstybė yra įsipareigojus išsaugoti šias vertybes remiantis UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija. Kiti etninės kultūros projektai turėtų būti finansuojami iš bendrų įvairioms sritims skirtų lėšų išskiriant atskirą Etninės kultūros sritį – kaip buvo iki 2019 metų. Pastebėta, kad bendriems sričių projektams nėra taikomi jokie prioritetais, o vertinimo kriterijai tinka ir etninės kultūros projektams. Be to, sričių projektus gali teikti pareiškėjai iš visos Lietuvos, o ne vien tik pareiškėjai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, kaip yra dabartinės „Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo programos“ atveju.
Kartu nutarta siekti, kad pagal specializuotas etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo programas ir apskritai šiai sričiai būtų skiriama daugiau lėšų (remiantis analogija, kad kitoms programoms per metus laiko buvo didinamos lėšos net apie 1,2 mln. Eur.). Posėdyje nutarta sudaryti darbo grupę, kuri išgrynintų siūlymus dėl etninės kultūros projektų finansavimo modelio per LKT tobulinimo, o taip pat inicijuoti susitikimą su LKT ir Kultūros ministerijos atstovais, kuriame būtų aptarti šie siūlymai.
Kitas svarbus Tarybos posėdyje aptartas klausimas – Kultūros ministerijos parengtas Kultūros centrų įstatymo naujos redakcijos projektas. Pasidžiaugta, kad naujoje šio įstatymo redakcijoje skirtas dėmesys etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimui, tautinės tapatybės ugdymui. Tačiau pastebėti ir kai kurie įstatymo projekto trūkumai. D. Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad įstatyme, nors etninė kultūra ir įvardijama atskirai nuo mėgėjų meno, tačiau įvardijami tik mėgėjų meno kolektyvai, kurių apibrėžtis nėra tinkama etninės kultūros kolektyvams. Nutarta sudaryti darbo grupę, kuri įstatymo rengėjams pateiktų siūlymus dėl projekto tobulinimo.
Posėdyje taip pat nutarta vėl kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl etnologijos ir folkloristikos studijų krypties grąžinimo į Studijų krypčių sąrašą. Etnologiją ir folkloristiką 2016 metais išbraukus iš šio sąrašo, aukštosios mokyklos negali įgyvendinti etnologų ir folkloristų rengimui skirtų studijų programų, todėl sustojo šių specialistų rengimas. Tai tampa didele problema ypač dabar, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja patvirtinti Etninės kultūros bendrąją ugdymo programą, tačiau nebus galimybių parengti pedagogus, galinčius įgyvendinti šią programą. Vis labiau mažėja ir kitų etninės kultūros specialistų.
Dar vienas posėdyje aptartas klausimas – lituanistikos apibrėžimo trūkumas Mokslo ir studijų įstatyme. Tarybos narių pastebėjimu, lituanistikos terminas pradėtas vartoti pernelyg plačiai, įtraukiant į lituanistiką viską, kas bent kiek siejasi su Lietuva. Pavyzdžiui, lituanistikos sritimi gali tapti netgi tiksliųjų mokslų srities Lietuvos mokslininkų atradimai, o tai iškreipia lituanistikos kaip humanitarinio mokslo, apimančio lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, esmę. Nutarta įpareigoti Tarybos sudarytą Švietimo ir mokslo darbo grupę parengti siūlymus dėl lituanistikos apibrėžimo į traukimo į Mokslo ir studijų įstatymą.
Pasidžiaugta EKGT atliktos apklausos apie etninės kultūros būklę regionuose rezultatais. Apklausoje dalyvavo visos Lietuvos savivaldybės, iš kurių surinkti duomenys apie etninės kultūros įtraukimą į savivaldybių strateginius veiklos planus, etninei kultūrai skiriamą finansavimą, etninės kultūros įstaigas, etnokultūrinį ugdymą švietimo įstaigose, turizmo sektoriuje ir t.t. Duomenys bus apibendrinti ir pateikti EKGT svetainėje.
Patvirtinti nauji EKGT regioninių tarybų nariai. Į Aukštaitijos regioninės tarybos sudėtį įtrauktas Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro etnografas Gintaras Andrijauskas, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos kultūrologė Kristina Jurgelevičienė; į Suvalkijos (Sūduvos) regioninę tarybą – Panemunių regioninio parko vyr. specialistė Vaida Mozūraitienė, Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistė Rosita Dargienė, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos narė Anastazija Sidarienė; į Žemaitijos regioninę tarybą – Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja Dalia Stasikėlienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės veiklos ir komunikacijos skyriaus kultūrinės komunikacijos specialistė Donata Kazlauskienė; į Mažosios Lietuvos regionę tarybą – Tauragės kultūros centro Lauksargių skyriaus kultūros renginių organizatorė Neringa Matevičienė, Palangos miesto savivaldybės administracijos Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Jurgita Petkutė-Marcinkienė, Klaipėdos rajono Jono Gižo etnografinės sodybos vadovė Laura Martinkienė, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specalistė Akvilė Sadauskienė.
EKGT informacija
