Vienas svarbiausių klausimų gruodžio 13 dieną vykusiame Etninės kultūros globos tarybos posėdyje – Lietuvos kultūros tarybos programos „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“ projektų finansavimas.

Išanalizavus šių metų programoje finansuotų ir nefinansuotų projektų sąrašą pastebėta, kad ateinančiais metais finansavimo negaus daug svarbių etninės kultūros projektų arba jiems skirtos itin mažos sumos. Tarp tokių – vienas reikšmingiausių Lietuvoje, 50-metį minėsiantis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (jam skirta kaip niekad maža suma), tūkstančius vilniečių sutraukianti Rasos šventė Verkiuose (jai finansavimas išvis neskirtas) ir kiti.   

Tarybos narių nuomone, svarbiems etnokultūriniams projektams laimėti konkursą sukliudo vienas iš minėtos programos prioritetų, skatinantis etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo įsiliejimą į kitus kultūros sektorius ir (ar) inovacijas. Vadovaujantis šiuo prioritetu, konkursą laimi ne į senųjų tradicijų puoselėjimą nukreipti projektai, o pabrėžiantys naujoves. Tarybos nuomone, etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo programoje prioritetas turėtų būti radikaliai priešingas – pirmenybė turėtų būti teikiama autentiškoms, o ne modernizuotoms etninės kultūros formoms. O projektus turėtų vertinti etninės kultūros ekspertai.

Tarybos įsitikinimu, blogybė yra ir tai, kad etninės kultūros projektams apskritai tenka per mažai lėšų. Ši problema ypač išryškėjo, į Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo programą įsiliejus didiesiems festivaliams, kurie anksčiau galėjo pretenduoti į strateginiams tarptautiniams renginiams finansuoti skirtą programą. Tarybos nuomone, didieji festivaliai turėtų būti finansuojami atskiroje programoje, skiriant jai specialias lėšas. Apskritai finansavimas etninei kultūrai turėtų būti didinamas, pavyzdžiui, šalia nematerialaus kultūros paveldo programos atkuriant etninės kultūros sritį.

Posėdyje pastebėta, kad šios pastabos jau ne kartą buvo teiktos Lietuvos kultūros tarybai. Tačiau nutarta jas pateikti pakartotinai, tikintis, kad šįkart jos bus išgirstos.

Kitas svarbus posėdyje aptartas klausimas – naujų premijų už tradicinės kultūros puoselėjimą steigimas. Pastebėta, kad šiemet pasiūlyta ypač daug kandidatų Kultūros ministerijos premijai už tradicinės kultūros puoselėjimą gauti. Visų kandidatų nuopelnai išties dideli ir reikšmingi, o premijos skiriamos tik trys.  

Taryba nutarė siūlyti Kultūros ministerijai premijų už tradicinės kultūros puoselėjimą skaičių padidinti iki penkių. Taip pat nutarta siūlyti Vyriausybei steigti naują – Norberto Vėliaus vardo premiją.

Posėdyje aptartas Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos klausimas dėl paraiškų teikimo Nematerialaus kultūros paveldo sąvadui. Žemaitijos tarybos nariai pastebi, kad Užgavėnės yra švenčiamos daugelyje Žemaitijos vietų, tačiau į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtrauktos tik Kurtuvėnų Užgavėnės. Posėdyje diskutuota, ar nebūtų geriau, jei reikalui esant Sąvade atsirastų visą regioną apimančios tradicijos vietoje susietų su konkrečia vietove.

Tarybos narė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovė Loreta Sungailienė atsakė, kad į Sąvadą gali būti įtrauktos ir platesnį regioną apimančios tradicijos, jeigu paraišką pateikia tarpusavyje susiderinusios įvairioms vietovėms atstovaujančios bendruomenės. Sąvade tokių jau yra: pavyzdžiui, naminio alaus gamybos tradicija Kupiškio ir Biržų kraštuose. Jeigu kurtuvėniškiai sutiktų, Užgavėnių tradicijos paplitimo arealas Sąvade galėtų būti praplėstas. Tačiau L. Sungailienės nuomone, Užgavėnes Kurtuvėnuose gerokai skiriasi nuo Užgavėnių Plateliuose – Plateliams būdingos unikalios medinės kaukės, kokių Kurtuvėnuose nenaudoja. Tad Užgavėnes Plateliuose būtų prasminga įtraukti į Sąvadą kaip atskirą vertybę.

Posėdyje taip pat patvirtinti artėjančių atmintinų Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos) ir Žirgo metų veiksmų planai. Suderintas 2023 metų EKGT veiklos planas bei kiti planavimo dokumentai.

EKGT informacija