Nuo to laiko Arūnas Sniečkus kartu su savo žmona Vida Sniečkuviene, gyvendami muziejaus sodyboje, kūrė muziejų su didžiuliu pasišventimu: išpuošė jį savo rankomis padarytais drožiniais ir šiaudiniais sodais, ieškojo muziejinių eksponatų, iš savo lėšų juos pirko ir suvežė (savivaldybės lėšomis iki šiol įsigyta tik 16 eksponatų). Daugelis apsilankiusiųjų Juškų muziejuje būna sužavėti jo itin jaukios tarsi namų aplinkos, kurioje ypač subtiliai kuriama etninės kultūros dvasia, patraukliai perteikiama etnokultūrinė žinija. Šis muziejus yra išskirtinė vieta Lietuvos etnokultūrininkų bendruomenei. Jame nuolat vyksta A. ir J. Juškų surinktų dainų šventiniai koncertai, rengiami sutartinių vakarai, dūdmaišininkų festivaliai ir t. t. Etnomuzikologus ir folkloristus traukia ne tik muziejaus aplinka, bet ir šio muziejaus šeimininkų A. ir V. Sniečkų nuoširdumas, atvirumas – lankytojai čia pasitinkami neskaičiuojant darbo valandų.
2014 metais muziejus tapo Kauno rajono muziejaus filialu, o 2019 metų pradžioje imta raginti A. ir J. Sniečkus išsikelti iš muziejaus sodybos. Kilus visuomenės nepasitenkinimui ir įsitraukus į šio klausimo svarstymą Seimo nariams, Kultūros ministerijai ir Etninės kultūros globos tarybai (toliau – EKGT), su Kauno rajono savivaldybe susitarta leisti muziejaus kūrėjams jame gyventi dar bent dvejus metus, tačiau šiuo metu raginimai išsikelti vėl kartojasi.
Reaguodama į tokią padėtį, EKGT 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę, pakartotinai išreikšdama nepritarimą siekiui iškeldinti iš A. ir J. Juškų muziejaus jo kūrėjus. EKGT pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Sniečkų šeima visą gyvenimą paskyrė muziejaus sodybos, kurią laikė ir savo namais, kūrimui. Nors dokumentuose liko neužfiksuota, bet nėra pagrindo abejoti tuo, kad Arūnas Sniečkus 1990 m. buvo pakviestas dirbti Juškų muziejaus direktoriumi pateikiant sąlygą, kad apsigyventų muziejaus patalpose. Tai patvirtina faktai: įsidarbinęs A. Sniečkus iš karto apsigyveno muziejuje, jam buvo leista muziejuje deklaruoti savo gyvenamąją vietą, dalis muziejaus patalpų (kuriose iki šiol gyvena Sniečkų šeima) Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu 1996 m. buvo priskirtos tarnybinių gyvenamųjų patalpų kategorijai. EKGT įsitikinimu, siekis iškeldinti A. ir V. Sniečkus iš Juškų muziejuje esančių gyvenamųjų patalpų prasilenkia tiek su Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse apibrėžtomis tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo nuostatomis, tiek su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuri gina asmens teisę gyventi teisėtai užimtame būste, su kuriuo tą asmenį sieja tęstiniai ir glaudūs ryšiai (Sniečkų šeima muziejuje gyvena jau daugiau kaip 30 metų).
Antra, Sniečkų iškeldinimas iš muziejaus padarytų didžiulę žalą šiai unikaliai kultūrinei erdvei, kurios neatsiejama dalimi tapo ją sukūrę savo nuolatiniu buvimu ir dalyvavimu žmonės – būtent jų gyvenimas muziejaus sodyboje užtikrina muziejaus jaukumą, neformalumą ir unikalumą.
EKGT nuomone, A. ir J. Juškų muziejus yra vienas ryškiausių gyvojo muziejaus pavyzdžių Lietuvoje. Lietuvoje yra nemažai ir kitų gyvųjų muziejų, kuriuose gyvena jų kūrėjai ir prižiūrėtojai. Remiantis šiais, taip pat ir analogiškais užsienio šalių pavyzdžiais (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje muziejuose gyvena apie 350 „National Trust“ darbuotojų), EKGT siūlymu Seime 2020 m. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo pakeitimo projektas, kurio priėmimas leistų ne tik įteisinti gyvųjų muziejų statusą, bet ir įtvirtintų muziejininkų teisę gyventi jų patalpose. Bandymai iškeldinti Sniečkų šeimą iš A. ir J. Juškų muziejaus muziejaus prasilenkia su siekiais užtikrinti gyvųjų muziejų plėtrą Lietuvoje.
EKGT informacija
Nuotraukoje – Arūnas ir Vida Sniečkai. Nuotrauka iš www.alkas.lt
