Viena iš svarbiausių pastabų – Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekte vengiama termino etninė kultūra, jis paminėtas tik du kartus nurodant Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pavadinimą. EKGT nuomone, tokios menkos užuominos apie etninę kultūrą nepakanka siekiant etninės kultūros valstybinės globos integravimo į bendrąją kultūros politiką. Projekte nors ir deklaruojamas tautinio tapatumo principas formuojant kultūros politiką, tačiau trūksta tikslų, uždavinių ir priemonių, kuriais remiantis tas principas būtų įgyvendintas.
Kita pastaba – projekte būtina apibrėžti Seimui atskaitingų ekspertinių institucijų (EKGT, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos) vaidmenį formuojant kultūros politiką. Nepakanka jame vien paminėti Seimui atskaitingų institucijų steigimą, visiškai neužsimenant apie jų kompetenciją, nes nė viename teisės akte nėra aiškiai įvardyta, koks bendras vaidmuo tenka kultūros srities Seimui atskaitingoms ekspertinėms institucijoms formuojant kultūros politiką. Tuo labiau, kad rengiamo įstatymo Aiškinamajame rašte teigiama: „Įstatymo projekte teisiniai santykiai, kurie jau yra reglamentuoti galiojančiais teisės aktais, yra suvienodinami, susisteminami bei analogiškiems teisiniais santykiams nustatomi vienodi reikalavimai ar kriterijai“.
Dar vienas reikšmingas Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto trūkumas – nepateiktas kultūros sričių apibrėžimas, nenurodytos konkrečios kultūros sritys, nors terminas kultūros sritys nuolat pasikartoja įvairiuose įstatymo projekto straipsniuose, o 11 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog valstybė užtikrins pagrindinių kultūros sričių finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų. Šią EKGT pastabą projekto rengėja Kultūros ministerija atmetė teigdama: „Atskirų kultūros politikos sričių įvardinimas būtų ydingas, neatitiktų laisvos kūrybos ir saviraiškos laisvės principo, sudarytų nelygias sąlygas pretenduoti į kultūros finansavimą. Tai sąlygotų atskirų kultūros sričių prioritetizavimą“. EKGT nuomone, atsisakymas aiškiai įvardyti atskiras kultūros sritis yra neadekvatus, be to, prasilenkiama su kitų valstybių (pvz., Estijos, Latvijos, Danijos, Suomijos ir kt.) kultūros politikos principais, kurie grindžiami atskirų kultūros sričių specifikos pripažinimu ir siekiu remtis tų sričių specialistų kompetencija, valstybės įsipareigojimu sistemingai atlikti šių sričių mokslinius tyrimus ir rūpintis kiekvienos srities plėtra.
EKGT pabrėžia, kad Kultūros politikos pagrindų įstatyme labai trūksta aiškaus kultūros politikos prioritetų nustatymo. Į šią pastabą Kultūros ministerija derinimo pažymoje atsakė, kad prioritetai yra įtvirtinti Lietuvos kultūros politikos strategijoje ir to pakanka, tačiau iš tikrųjų nurodytoje strategijoje jokio kultūros politikos prioritetų sąrašo nėra, tik ne kartą joje užsiminta apie poreikį tokius prioritetus nustatyti.
EKGT pakartotinai atkreipia dėmesį, kad projekte trūksta apibrėžimų, kas yra kultūros politika, kultūros sritys, viešieji visuomenės kultūriniai poreikiai.
Ne mažiau reikalingas kultūros kompetencijų centrų sąvokos išaiškinimas. Trūksta aiškumo, kokiais kriterijais remiantis yra pripažįstamos tokių centrų kompetencijos, kaip tokie centrai pasiskirstytų kompetencijomis pagal atskiras kultūros sritis, nes paliekama daug laisvės laisvai interpretuoti kompetencijų centro statuso suteikimo galimybes. Svarbu tai aiškiai apibrėžti, kadangi kompetencijų centro statusas leistų gerokai išplėsti tų institucijų galias, netgi koordinuoti kitų kultūros įstaigų veiklą bei formuoti vieningus teikiamų paslaugų kriterijus.
EKGT nuomone, analizuojamą Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą būtina iš esmės tobulinti.
Šios pastabos išdėstytos Seimo Kultūros komitetui adresuotame EKGT 2020 gruodžio 4 d. rašte „Dėl Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto Nr. XIIIP-4463” >>>
EKGT informacija
.jpg)