Rugsėjo 15 d. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Kultūros ministerijos pateiktam Kultūros rėmimo fondo pripažinimo nebegaliojančiu įstatymo projektui. Kultūros rėmimo fondo sunaikinimą siūlančiame įstatymo projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad jo rengimą paskatino siekis įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, reguliuojantį fondo finansavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei analogišką Vyriausybės nutarimą.

Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ekspertai nepritaria šiam įstatymo projektui, įteisinančiam Kultūros rėmimo fondo sunaikinimą. Seimo Kultūros komitetui adresuotame EKGT rašte atkreipiamas dėmesys, kad Konstitucinis teismas pripažino neteisėtais tik atskirus Kultūros rėmimo fondo įstatymo punktus, tačiau nei Konstitucinis teismas, nei Vyriausybės programa nereikalauja visiškai sunaikinti visą Kultūros rėmimo fondą.

Konstitucinio teismo nutarimo išvadoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja tik du iš šešių Kultūros rėmimo fondo įstatymo straipsniai. 3 straipsnis  – tiek, kiek šiame straipsnyje nustatytas konkretus praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką dydis bei azartinių lošimų mokesčio dydis, numatomas Kultūros rėmimo fondui planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus; 5 straipsnis – tiek, kiek pagal jį draudžiama perduoti Kultūros rėmimo fondo lėšas į valstybės biudžetą ir per kalendorinius metus nepanaudotos šio fondo lėšos lieka jo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais.

Vyriausybės programa taip pat nenumato Kultūros rėmimo fondo naikinimo, priešingai – nurodomas siekis įgyvendinant minėtą Konstitucinio teismo nutarimą atnaujinti Kultūros rėmimo fondo finansavimo modelį, stiprinti Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų kultūros ir meno projektų tęstinumą ir sklaidą Lietuvos regionuose ir užsienyje, ypatingą dėmesį skiriant kultūros ir meno projektų stebėsenai ir analizei.

Tad EKGT įsitikinimu, pakaktų tobulinti atskirus Kultūros rėmimo fondo įstatymo punktus, o ne pripažinti nebegaliojančiu visą Kultūros rėmimo fondo įstatymą, sunaikinant patį Kultūros rėmimo fondą. Pakaktų tiesiog numatyti įvairesnius Kultūros rėmimo fondo lėšų kaupimo šaltinius, įtraukiant papildomas teisėtas galimybes. Naudinga būtų pasinaudoti ir kitų šalių patirtimi formuojant kultūros fondo lėšas. Pavyzdžiui, Estijos kultūros rėmimo fondo lėšos apima ne tik pajamas iš alkoholio ir tabako akcizų, azartinių žaidimų mokesčių (kas Lietuvos atveju būtų atmestina), bet ir fondui dovanotas lėšas, palikimus, taip pat įplaukas iš investuotų Kultūros fondo lėšų bei iš kitų ekonominių veiklų.

EKGT stojo ginti Kultūros rėmimo fondo, nes šio fondo skiriama parama iš tiesų yra labai svarbi kultūros lauko žmonėms. EKGT pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės teigimu: „Kultūros rėmimo fondo panaikinimas būtų labai skausmingas žingsnis, sugriaunantis ilgai kurtą kultūros finansavimo modelį. Be to šis žingsnis nėra pakankamai aptartas ir išdiskutuotas su visuomene“.

Tuo pačiu EKGT ekspertai Seimo Kultūros komitetui pateikia pastabų ir dėl Kultūros rėmimo fondą administruojančios Lietuvos kultūros tarybos įstatymo tobulinimo. EKGT įsitikinimu, LKT įstatyme turėtų būti aiškiau apibrėžiamos Regioninės kultūros tarybos. EKGT taip pat siūlo tobulinti LKT formavimo modelį, sukuriant atskiras ekspertines funkcijas atliekančias kultūros ir meno sričių komisijas, kurių narius rinktų atitinkamos srities organizacijos, kultūros ar mokslo įstaigos, o pagrindinę Tarybą sudarant iš kiekvienos srities komisijos atstovų. EKGT nuomone, tokiu būdu būtų išspręsta šiuo metu egzistuojanti problema, kad projektus svarsto su projekto sritimi nesusijusių sričių ekspertai.

2021-09-29 EKGT raštas „DĖL NEPRITARIMO PROJEKTUI Nr. XIVP-856 IR DĖL KULGTŪROS RĖMIMO FONDO IŠSAUOJIMO"

2021-09-29 EKGT raštas „DĖL PROJEKTO Nr. XIVP-857"

EKGT informacija