Etninės kultūros globos taryba

Naujienos

Iškilmingas Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado pristatymo renginys 

Iškilmingas Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado pristatymo renginys

2020 m. liepos 2 d. 16 val. šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyta dešimt 2019 metais patvirtintų Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado reiškinių, jų saugotojams įteikti sertifikatai. Tarp šių vertybių - ir vietovardžių atminties bei vartojimo tradicija, kurią į Sąvadą įtraukti pasiūlė Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos geografų draugija, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu.

Vietovardžių atminties bei vartojimo tradiją renginyje pristatė doc. dr. Dalia Urbanavičienė (Etninės kultūros globos taryba), prof. dr. Grasilda Blažienė (Lietuvių kalbos institutas), Gražina Kadžytė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), prof. dr. Rimantas Kanapėnas (Pasvalio kraštiečių bendrija), Vladas Vitkauskas (Pasvalio kraštiečių bendrija), doc. dr. Filomena Kavoliutė (Lietuvos geografų draugija).  

Kitos sąvadą papildžiusios vertybės: drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija.

Iškilmių dalyvius pasveikino ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus įteikė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė. 

Iškilmių vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia >>>

Sąvado valdytojas –  Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Šiandien sąvade jau yra 32 vertybės, priskaičiuojant ir tris esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Nematerialus kultūros paveldas – gyvas, klestintis, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis žmogui taip reikalingą tapatybės jausmą – visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime: nuo visuotinai į kraują įaugusių tradicijų iki mažų bendruomenių nuoširdžiai puoselėjamų papročių, kuriais jos dosniai dalijasi su visais, norinčiais pažinti ir patirti mūsų folklorą, liaudies meną ir amatus, ūkines veiklas, pasaulėžiūrą, net savitus bruožus išlaikiusius žmonių charakterius.

EKGT informacija
Virginijos Keršienės nuotraukoje – Gerulių (Telšių r., Degaičių seniūnija) ženklas

X