Aptariant etninės kultūros ugdymo plėtros klausimą, pastebėta, kad remiantis EKGT šiuo metu vykdomos apklausos Lietuvos mokyklose preliminariais duomenimis, daugelyje mokyklų etninė kultūra yra integruojama į kitus dalykus, tačiau tai daro mokytojai, neturintys etnokultūrinio išsilavinimo. Tokia situacija susidaro dėl to, kad daugelyje mokyklų etninės kultūros specialistų nėra. Dėl to po etninės kultūros pavadinimu „palenda“ įvairiausi edukaciniai užsiėmimai, kurie iš tiesų su šia kultūra nieko bendro neturi. Posėdyje priimtas rezoliucinis nutarimas siūlyti, kad kiekvienoje mokykloje privaloma tvarka atsirastų bent vienas pedagogas, turintis etnokultūrinių kompetencijų. Pastebėta, kad šio klausimo sprendimas neįmanomas, kol etninės kultūros specialistų nėra savivaldybių švietimo skyriuose ir Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM). Dėl to nutarta iškelti siūlymą ŠMM įsteigti ministro patarėjo etninės kultūros ugdymo klausimais pareigybę.
EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė papasakojo apie EKGT derybas su Lietuvos kultūros tarybos atstovais dėl geresnio etninės kultūros projektų finansavimo. Posėdyje regionų atstovai sakė, kad šiuo metu veikianti etninės kultūros projektų finansavimo sistema sudaro itin prastas sąlygas etninei kultūrai puoselėti, ypač regionuose. Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė pastebėjo, kad etninės kultūros finansavimo sistemoje regionai turėtų sulaukti didžiausio palaikymo sprendžiant ne tik etninės kultūros puoselėjimo, bet kitas problemas (socialines, ekonomines ir t. t.). Nutarta viešai aptarti Estijos, Latvijos ir kitų šalių kultūros projektų finansavimo modelius, kuriuose kultūros projektai yra finansuojami daug tolygiau. Taip pat priimtas nutarimas rengti siūlymą dėl Vietos savivaldos įstatymo keitimo, siūlant pakeisti etninės kultūros globos funkciją iš savivaldybių savarankiškos į valstybės deleguotą.
Posėdyje taip pat pristatytas EKGT parengtas Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2019–2027 m. koncepcijos projektas. Regioninių etninės kultūros globos tarybų nariai pakviesti teikti siūlymus dėl šios koncepcijos tobulinimo.
Kauno tautinės kultūros centro vadovė Vilija Kepežinskienė pristatė šio centro gerąją patirtį: plačiai vykdomą edukacinę veiklą, indėlį į Kauno miesto kultūrinį gyvenimą. Nutarta kreiptis į Kauno miesto savivaldybę siūlant stiprinti Kauno tautinės kultūros centrą. D. Urbanavičienė pastebėjo, kad vietoje po Nepriklausomybės veikusių devynių etninės kultūros centrų šiuo metu Lietuvoje yra likę vos keletas. Iškelta mintis pamąstyti apie etninės kultūros centrų atgaivinimo iniciatyvą.
Tarptautinės mokytojų dienos proga už švietėjišką kultūrinę veiklą pagerbti įvairiose švietimo srityse dirbantys etnokultūrininkai: Kauno miesto etninės kultūros mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Aida Žalimienė, Kauno tautinės kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vaida Kasparavičienė, Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro dailės mokytoja Virginija Armanavičienė, Kretingos Pranciškonų gimnazijos etninės kultūros mokytoja ekspertė Virginija Rudavičienė, folkloro ansamblių „Kuršiukai“ ir „Kuršių ainiai“ vadovas Alvydas Vozgirdas, Jonavos krašto muziejaus edukatorė Rasa Kulytė-Libienė, tautodailininkė Lina Žaliauskienė.
Etninės kultūros globos taryba yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus.
EKGT informacija
