Koks etninės kultūros vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį? Kiek išnaudojamas etninės kultūros potencialas kuriant šiandieninį Lietuvos veidą? Su kokiais iššūkiais susiduriama plėtojant etninę kultūrą šiandien? Šie klausimai buvo aptariami gruodžio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje konferencijoje „Etninės kultūros vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį: iššūkiai ir galimybės“. Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė ir Etninės kultūros globos taryba.

Konferenciją pradėjo Veronika Povilionienė su liaudies daina. Lietuvos nacionalinio kultūro centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė kalbėjo apie tautinės, regioninės ir vietos tapatybės suvokimo ugdymą, pasitelkiant etninę kultūrą. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės pranešimas buvo skirtas Lietuvių etninės kultūros draugijos 30-mečiui paminėti: nuveiktiems darbams ir keliamiems siekiams aptarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vyriausioji patarėja Eglė Kudzmanienė skaitė pranešimą „Lietuvos DNR. Kas mums šiandien svarbu?", kuriame pristatė Vyriausybės užsakymu atliktą Lietuvos žinomumo tyrimą. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė  Daiva Vyčinienė kalbėjo apie sutartines kaip lietuviškos tapatybės ženklą. Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas siūlė formuojant Lietuvos įvaizdį nepamiršti tautodailės. Muziejininkė Laura Lukenskienė atkreipė dėmesį, kad svarbus Lietuvos simbolis ir lietuvių tapatybės elementas yra kanklės ir kankliavimas. Marius Jovaiša pristatė vykdomą projektą #taudrabuzis, kurio tikslas - tautinio drabužio populiarinimas šiuolaikinėje visuomenėje, tuo pačiu - savitų Lietuvos bruožų kūrimas. Nijolė Balčiūnienė pasakojo apie tradicines kalendorines šventes kaip apie unikalų Lietuvos kultūros elementą. Vilniaus etninės kultūros centro atstovė Marija Liugienė siūlė kuriant šiandieninės Lietuvos veidą nepamiršti tradicinių sodų. Portalo www.alkas.lt vadovas Jonas Vaiškūnas apie etninę kultūrą kalbėjo kaip apie atsvarą globalizmui.

Konferenicją pratęsė diskusija, kurioje dalyvavo EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Lietuvos nacionlinio kultūros centro specialistė Loreta Sungailienė, festivalio „Mėnuo Juodaragis" organizatorius Ugnius Liogė, kankliavimo ir sutartinių giedojimo susibūrimų iniciatorė Agota Zdanavičiūtė-Bėkštė, postfolkloro grupės „Baltos Varnos" muzikantė Teresė Andrijauskaitė, edukologė Virginija Dambrauskienė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas, Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės komunikacijos ekspertas Marius Gurskas. Diskusijos metu aptarti klausimai: šiuolaikinio jaunimo santykis su etnine kultūra, svarbiausi lietuviškos tapatybės ženklai šiuolaikinėje visuomenėje, etninės kultūros vaidmuo plėtojant kultūrinį turizmą, etninės kultūros vieta bendrojoje Lietuvos kultūros politikoje.

Konferenciją  užbaigė vyrų grupės „Tankuojis“ (vadovas Tomas Aleknavičius) ir šeimų folkloro ansamblio „Virvytė“ (vadovė Loreta Sungailienė) koncertas. Konferencijos metu buvo eksponuojama Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda.

Konferencijos įrašą galima peržiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=eGElcwxH4Tg

EKGT informacija