Artėja Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Ši diena visų mūsų pilietinių ir patriotinių pastangų dėka palaipsniui užsipildė iškilmingu turiniu ir visuomenės iniciatyvomis. 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą „Dėl švenčių dienų“, kuriuo liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – oficialiai paskelbė valstybės švente. Nuo tada ją minime kaip Valstybės dieną. 2004 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Valstybės vėliavos įstatymą, pagal kurį liepos 6-ąją iškeliamos Lietuvos valstybės ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos, o nuo 2009 m. Valstybės diena pasipildė „Tautiškos giesmės“ giedojimu: minėdami Lietuvos vardo tūkstantmetį 2009 m. liepos 6-ąją „Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyva pasaulio lietuviai pirmą kartą tuo pačiu metu visame pasaulyje giedojo Lietuvos valstybės himną. 2019 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, juo oficialiai pakeitė liepos 6-osios šventės pavadinimą, kurį vartojame ir dabar, bei oficialiai įteisino tradiciją per šią šventę kasmet visame pasaulyje vienu metu giedoti Lietuvos himną. Šiandien turime valstybinės šventės visumą – keliame nacionalinę ir istorinę vėliavas, drauge visame pasaulyje giedame „Tautišką giesmę“. Į šventę ateiname pasipuošę – jau dažnas tautiniu kostiumu ar tautiniais elementais – sege, tautine juosta, juostele, skara ar kt., suvokdami, kad tautinis kostiumas yra vienas iš svarbiausių tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formų.

Kelias platesnės tautinio kostiumo, kaip sąmoningo savo tautinės tapatybės reprezentavimo, įsitvirtinimo link tęsiasi jau daugiau nei šimtą metų. Lietuva, kaip ir daugelis Europos tautų, tautinio kostiumo ištakas – išeiginius liaudies drabužius – fiksuoja nuo XVIII–XIX a., kuomet šie drabužiai įgijo ryškius regioninius bruožus: spalvų, raštų, dėvėsenos derinius. Kad žinios ir artefaktai apie tautinius drabužius atsivėrė visuomenei – didelis XX a. muziejininkų, etnologų, tautinio kostiumo tyrinėtojų nuopelnas.

Šiandien galime pasidžiaugti, kad Tautinio kostiumo, kaip vieno iš svarbiausių šalį ir tautą pristatančio elemento reikšmės suvokimas Lietuvoje auga. Tai vyksta valstybės paramos, jos įsteigtų institucijų veiklos, nevyriausybinių organizacijų ir asmeninių iniciatyvų dėka. Pastaraisiais dešimtmečiais itin ryškūs pokyčiai įvyko tautinio kostiumo rekonstravimo, viešinimo, kolekcijų kūrimo ir pristatymo, deramo kostiumo meno kolektyvams gamybos ir jos apimčių augimo bei kitose srityse. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, jo darbuotojai dėjo ir deda dideles pastangas komplektuojant, atkuriant tautinius visų etnografinių regionų drabužius. Galiausiai ilgai trukęs darbas virto didžiule tautinių drabužių kolekcija, 2003 m. pirmąkart pademonstruota Dainų šventėje. Vis daugėja asmenų, įmonių, kurios, pasiremdamos muziejiniais pavyzdžiais, ruošia ir skelbia leidinius, atkuria ir komplektuoja kostiumus, mokosi audimo, siuvimo, siuvinėjimo ir kitų kostiumui pagaminti reikalingų amatų.

Aktyvinant ir populiarinant tautinį ir istorinį archeologinį kostiumą, skatinant jo dėvėseną, valstybės įstaigos ėmėsi naujų iniciatyvų. Nuo 2014 m. Lietuvos nacionalinis kultūros centras liepos 6-ąją pakvietė švęsti ir Tautinio kostiumo dieną. Seimo nariai, Etninės kultūros globos taryba, Kultūros ministerija nemažai prisidėjo 2017-aisiais skelbiant Tautinio kostiumo metus, kuriais tautinis ir istorinis archeologinis kostiumas buvo tiriamas, populiarinamas per įvairius renginius, leidinius ir kitomis priemonėmis. EKGT, atsižvelgdama į nuoseklų tautinio kostiumo reikšmės ir jo dėvėjimo plėtojimą Liepos 6-ąją, 2023 m. gegužės 4 d. raštu Nr. S-118 „Dėl atmintinų dienų įstatymo papildymo“ kreipėsi į Seimą siūlydama šią dieną skelbti atmintina Tautinio kostiumo diena. Kaip pažymima minėtame rašte, Tautinio kostiumo dienos „pripažinimas valstybiniu lygiu sustiprintų šios dienos pozicijas ir paskatintų visuomenę labiau gerbti ir branginti tautinį kostiumą kaip vieną iš svarbiausių tautinio bei pilietinio solidarumo simbolių“. Apie tai šiuo klausimu kabėta 2026 m. birželio 16 d. išplėstiniame EKGT posėdyje ir liepos 1 d. laikinosios darbo grupės posėdyje.

Šia proga laukiama kiekviena pagrįsta ir kūrybiška tautinę savimonę ugdanti ir stiprinanti idėja. Sveikintina, jog Lietuvoje gimsta ir visuomeninių iniciatyvų, skatinančių domėjimąsi tautiniu kostiumu ir tautine tapatybe, pavyzdžiui, Tautadienis.

Visų bendromis pastangomis ugdome atsakingus, kultūringus Lietuvos piliečius, besididžiuojančius sava tauta ir valstybe.

EKGT informacija

V. Jocio nuotrauka