Daugelis pasisakiusiųjų pabrėžė, kad tautinės tapatybės ir etninės kultūros puoselėjimas yra itin svarbus valstybės uždavinys, kuriam realiai Lietuvoje labai trūksta dėmesio. LRS ir PLB komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Caspersen atkreipė dėmesį, kad Pasaulio lietuvių atstovai jau ne kartą kreipėsi į Lietuvos aukščiausias institucijas keldami etnokultūrinio ugdymo problemą, tačiau apčiuopiamų rezultatų nesulaukta. LRS ir PLB komisijos narys Stasys Tumėnas patvirtino, kad siūlymai daugiau dėmesio skirti etnokultūriniam ugdymui ir tautinės tapatybės stiprinimui ministerijose metai iš metų lieka neišgirsti.
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį ne tik į neišspręstą etnokultūrinio ugdymo klausimą. Ji akcentavo, kad 2020 metais panaikinus Etninės kultūros valstybinės globos programą, neliko strateginio valstybinę etninės kultūros globą užtikrinančio dokumento. Etninės kultūros laukas nuolat jaučia didelį finansavimo trūkumą. Etninės kultūros globa savivaldybėse nuolat silpnėja, nes savivaldybių administracijose stinga etninės kultūros specialistų. Tai siejasi su didele etninės kultūros specialistų rengimo problema. Seimo ir laikinosios Etno bičiulių grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas papildė, kad etninės kultūros specialistų trūksta ir aukščiausio rango institucijose, pavyzdžiui, Kultūros ministerijoje.
Aptarus esamą situaciją Lietuvoje ir Pasaulio lietuvių bendruomenėse, priimta rezoliucija „Dėl tautinės tapatybės išsaugojimo ir etninės kultūros puoselėjimo“.
Joje atkreipiamas dėmesys į silpnėjantį tautinės tapatybės puoselėjimą Lietuvoje ir mažėjantį dalies užsienyje gyvenančių lietuvių tautinį sąmoningumą. Todėl kreipiamasi į svarbiausias Lietuvos institucijas ir pateikiami tokie prašymai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašoma Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ tautinės tapatybės ugdymą įvardyti kaip vieną iš valstybės pažangos vizijos prioritetų;
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašoma:
- įvesti etninės kultūros mokymą kaip bendrojo ugdymo mokyklų programų atskirą privalomąjį dalyką pradedant pradiniu ugdymu, parengti įgyvendinimo planą ir tam skirti tinkamą finansavimą;
- sudaryti galimybes būsimiems mokytojams įgyti dvigubą specialybę, kai viena iš šių dviejų specialybių būtų etninės kultūros srities;
- sudaryti galimybę lietuvių kalbos, istorijos ir kitų dalykų mokytojams įgyti papildomų kompetencijų, reikalingų mokant etninės kultūros;
- skatinti savivaldybes remti etninės kultūros programas bendrojo ugdymo mokyklose;
- užtikrinti proporcingą ir visapusišką Lietuvos diasporos vaidmens pristatymą atnaujintoje Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo programoje ir vadovėliuose, panaudojant diasporos sukauptą paveldą;
- siekiant įvertinti etninės kultūros ugdymo efektyvumą plėtojant formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklas, nuolat kaupti, analizuoti ir viešai skelbti kasmetinę statistinę informaciją, kiek ir kokiose mokyklose buvo įvesta etninės kultūros pamokų, taip pat jų kokybinius ir kiekybinius efektyvumo rodiklius (valandų, moksleivių, mokytojų kursų skaičius ir sritis); stiprinti ir remti baltistikos ir lituanistikos centrus pasaulyje, rūpintis jų tinklo plėtra;
Kultūros ministerijos prašoma:
- sukurti sistemingą ir veiksmingą valstybės kultūros politiką, skirtą diasporai įtraukti į tautinės tapatybės išsaugojimą ir puoselėjimą, bei mechanizmą jai įgyvendinti;
- įtraukti į Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva 2022–2030 m.“ įgyvendinimo veiksmų plano 2022 m. ir asignavimų poreikio 2022–2023 m. projektą daugiau priemonių diasporos tautinei tapatybei puoselėti, apimant lietuvių kalbos, tradicijų ir istorinės atminties puoselėjimo projektus ir veiklas;
- organizuoti seminarus ir mokymus užsienio lietuvių bendruomenių atstovams, kad jie galėtų veiksmingai organizuoti tautinės tapatybės puoselėjimo veiklas savo kraštuose.
Visą rezoliucijos tekstą rasite čia >>>
Posėdžio įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=eUxZfLylyyk
EKGT informacija
Nuotrauka iš LRS ir PLB komisijos paskyros veidaknygėje
