2018 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Etninės kultūros centre įvyko Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos (MLREKGT) posėdis. Dalyvavo 11 Tarybos narių ir svečiai – Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) pirmininkas Jonas Rudzinskas. Posėdžiui pirmininkavo MLREKGT pirmininkė Vilma Griškevičienė.

Mažosios Lietuvos tautodailininkų skyriaus steigimas

Pirmiausia posėdžiautojai aptarė Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos narės, tautodailininkės Birutės Servienės ir kitų Mažosios Lietuvos tautodailininkų keliamą idėją įkurti Mažosios Lietuvos skyrių-bendriją Lietuvos tautodailininkų sąjungoje. Ši idėja keliama siekiant sutelkti regiono tautodailininkus, skirti daugiau dėmesio regiono savitumui. Be to, tikimasi didesnio dėmesio šio krašto tautodailininkų sertifikavimui, operatyvesnės informacijos sklaidos, aktyvesnio susirinkimų organizavimo.

Jonas Rudzinskas informavo, kad Mažosios Lietuvos tautodailininkų skyriaus įkūrimas yra aktualus. Lietuvos tautodailininkų sąjunga kasmet leidžia „Tautodailės metraštį“, kuriame pristatomi kiekvieno regiono tautodailininkai – deja, Mažosios Lietuvos, kaip atskiro etnografinio regiono,  tautodailininkai kol kas nepristatomi.

Pasak J. Rudzinsko, pareikšti norą įkurti atskirą skyrių-bendriją turi patys regione dirbantys žmonės. Pagal Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatus, norint įkurti skyrių, pirmajame posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip 30 tautodailininkų ar liaudies kūrėjų vardą turinčių asmenų. Jie turi steigiamajame posėdyje priimti sprendimą dėl skyriaus ar bendrijos įkūrimo, patvirtinti įstatus, išsirinkti pirmininką, valdybą ir kt. J. Rudzinskas patikino palaikysiantis iniciatyvą įkurti LTS Mažosios Lietuvos skyrių. Jis pažadėjo dalyvauti steigiamajame susirinkime, konsultuoti ruošiantis susirinkimui.

Nutarta informuoti Mažosios Lietuvos tautodailininkų skyriaus steigimo iniciatorę Birutę Servienę apie Mažosios Lietuvos regiono tautodailininkų skyriaus-bendrijos steigimo galimybes.                   

Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo klausimas

V. Griškevičienė informavo, kad etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldikos projektas dar kartą buvo svarstomas spalio 18 d. Lietuvos heraldikos komisijos posėdyje. Šiame posėdyje Mažajai Lietuvai atstovavo KU prof. Vygantas Vareikis, doc. dr. Silva Pocytė, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, kraštotyrininkas, žurnalistas, regiono heraldikos kūrimo konsultantas Saulius Sodonis, konsultantas, KU doc. dr. Arūnas Baublys, dailininkė Jūratė Bizauskienė.

V. Griškevičienė aptarė Mažosios Lietuvos regiono atstovų argumentus, pateiktus Lietuvos heraldikos komisijai dėl Mažosios Lietuvos simbolikos. Pirmiausia, siūlymas Mažosios Lietuvos herbo centriniu simboliu pasirinkti briedį yra paremtas noru kurti vientisą Lietuvos etnografinių regionų herbų simbolių sistemą. Žemaitijos herbe yra pavaizduota meška, Dzūkijos – karys (skydininkai – lūšys), Aukštaitijos – raitelis ant žirgo, Suvalkijos – tauras. Briedžio simbolis įsikomponuotų į etnografinių regionų heraldinę sistemą, kurioje dominuojančios centrinės figūros yra gyvūnai.

Briedžio simbolis buvo priimtinas ir mažlietuviams, jis buvo savas, plačiai naudojamas jų buityje, tapo Kuršių nerijos simboliu, buvo vaizduojamas Mažosios Lietuvos patriotų leidiniuose ir ženkluose. Mažosios Lietuvos enciklopedijoje minima, kad „Mažojoje Lietuvoje briedžiai buvo plačiai žinomi. Dažname mieste buvo pastatytos briedžių skulptūros, briedžių ragai vaizduoti giminių ir miestų (Alna, Šilutė ir kt.) herbuose. Su briedžiais susiję dažni vietovardžiai (Briedbaliai, Briedlaukiai, Briedupė, Briedžiuliai, Briedžių sala)“.

1936 m. Klaipėdoje atspausdintame Tilžės akto plakate, kuris skelbė apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimą, buvo pavaizduotas Vytis ir briedis su mažu briedžiuku, simbolizuojantys Didžiąją ir Mažają Lietuvą. 1923 m. Klaipėdos krašto dalyviams skirtame medalyje yra vaizduojamas Klaipėdos herbas ir briedis.

Lietuvos heraldikos komisijos narių išsakytas teiginys, kad „briedis šio regiono simbolikoje transliuotų politiškai nekorektišką konotaciją, įsitvirtinusią visuomenėje“, pasak V. Griškevičienės, nėra pagrįstas istoriniais faktais. Iš tiesų briedžio ragai buvo vienas iš Rytų Prūsijos heraldinių simbolių, jie yra ir keletoje šio regiono herbų. Briedžių populiacija Mažososios Lietuvos regionas garsėjo nuo neatmenamų laikų ir jie yra reliktiniai šio regiono gyvūnai. Briedžių visame rekreacines ir gamtosaugines funkcijas turinčiame regione yra ir dabar, bus ir ateityje.

Kario (skydininko) vaizdavimas siūlomame Mažosios Lietuvos herbe darniai įsikomponuoja į Lietuvos Respublikos heraldikos sistemą, nes karys yra vaizduojamas ir kituose etnografiniuose herbuose. Skydininkas yra tarsi baltų genčių (sembų, kuršių, prūsų ir kt.), kurios viduramžiais savo žemėje kovojo su užkariautojais, atstovas. Istorikas Edvardas Gudavičius rašė apie kovas 1254 m. dabartinės Mažosios Lietuvos teritorijoje, kai nepaisant sembų priešinimosi, teritorija buvo Vokiečių ordino nukariauta – gyventojai išžudyti arba išsivaryti (jis vartoja genocido terminą), o Ordinas priartėjo prie Žemaitijos. Prūsų (baltų) genčių karių pasipriešinimas padėjo Žemaitijai sukaupti jėgas. Apie Ordino ekspansiją į prūsų, kuršių ir kitų baltų genčių žemes ir kovas dėl baltų (kuršių) pilių XII–XIII a. plačiai rašė ir kiti tyrinėtojai. Prūsų kapinynų tyrimai rodo juos turėjus labai įvairią ginkluotę, baltų žemėse ginkluodavosi ne tik kariai, bet ir žemdirbiai, o „kuršių karių kapuose gausiai randama ginklų“. Baltų karių, kurie kovojo dėl savo žemės viduramžiais, vaizdavimas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbe logiškai įprasmintų sudėtingą Mažosios Lietuvos istoriją.

Siūlomam etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbo simboliui briedžiui Lietuvos heraldikos komisija nepritarė, nes daugelio komisijos narių nuomone, briedis simbolizuoja Rytprūsius, yra vokiškos heraldikos paveldo militaristinis ženklas. Išreikšta nuomonė, kad šiuo metu briedžiai paplitę visoje Lietuvoje, todėl briedis nėra išskirtinis gyvūnas Mažosios Lietuvos regione. Kitiems Lietuvos heraldikos komisijos nariams atrodo, kad Mažosios Lietuvos regionas yra naujas regionas ir turi būti kuriama nauja simbolika atsisakant paveldo, pvz., galima herbe naudoti mistinę būtybę – pelėdą su žuvies uodega ar pan.

V. Griškevičienė pasiteiravo MLREKG tarybos nario, Smalininkuose veikiančio Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro vadovo Arvydo Griškaus, kaip buvo kuriamas Smalininkų seniūnijos herbas (patvirtintas 2018 m. birželio mėn.). A. Griškus paaiškino, kad viską organizavo Smalininkų seniūnas: buvo užsakytas projektas ir herbą sukūrė Lietuvos heraldikos komisijos narys. Į balsavimo būdu išreikštą Smalininkų gyventojų nuomonę dėl herbo simbolikos atsižvelgta nebuvo: pasirinktas vienas iš Smalininkų bendruomenėje nepopuliariausių variantų.

Nutarta artimiausiu metu inicijuoti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono savivaldybių merų pasitarimą ir pristatyti dabartinę herbo kūrimo situaciją, kitus sprendimus, dalyvaujant etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės nariams, konsultantui, KU mokslininkams, dailininkei. Taip pat nutarta kreiptis į Etninės kultūros globos tarybą dėl bendradarbiavimo etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldikos sukūrimo klausimu.     

Švietimo klausimai

Posėdyje analizuota etninės kultūros bendrųjų programų įgyvendinimo pagrindinio ir vidurinio ugdymo Mažosios Lietuvos regiono mokyklose padėtis ir etninės kultūros olimpiados organizavimo klausimas.

Etninės kultūros bendrųjų programų įgyvendinimo statistiką regiono mokyklose pristatė EKGT specialistė Mažosios Lietuvos regionui Regina Jokubaitytė. Ji informavo, kad žinios gautos iš 5 regiono savivaldybių švietimo skyrių: Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Šilutės rajono, Pagėgių ir Neringos savivaldybių. Mokykloms buvo pateiktas vienodas klausimynas. Apklausoje dalyvavo 46 regiono pagrindinės mokyklos ir 23 gimnazijos. Deja, duomenų bazėje yra ir Žemaitijos regiono mokyklų, todėl sunku vienareikšmiškai įvertinti Mažosios Lietuvos regiono situaciją.

Visose minėtose mokyklose etninė kultūra integruojama į lietuvių kalbos ir literatūros, technologijų, muzikos, dailės, etikos, dorinio ugdymo dalykų programas. Mokyklose vyksta šie etnokultūriniai renginiai: Užgavėnės, „Kalėdų belaukiant“, „Pasitinkant Velykas“, mokyklų vakaronės, išvykos į muziejus, piliakalnius, susipažinimas su Lietuvos etnografiniais regionais. Visose mokyklose etninė kultūra integruojama į mokyklos gyvenimą ir socialinę veiklą.

Iš 46 pagrindinių mokyklų tik 4 mokyklose dėstomas etninės kultūros dalykas. Tik trys pagrindinės mokyklos turi pasirinkusios etninės kultūros modulį. Trūksta etninės kultūros specialistų. Specialistų poreikį nurodė 20 pagrindinių mokyklų. Iš 23 apklaustų gimnazijų tik dviejose yra dėstomas etninės kultūros dalykas. Etninės kultūros modulį turi pasirinkusi Šilutės rajono Švėkšnos „Saulės“ gimnazija (Žemaitijos regionas) ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija. Etninės kultūros specialistų poreikį nurodė 6 gimnazijos.

R. Jokubaitytė pažymėjo, kad etninės kultūros programų įgyvendinimas praktiškai priklauso tik  nuo mokyklos vadovybės požiūrio. Kol Švietimo ir mokslo ministerija nepriims sprendimo dėl etninės kultūros dėstymo mokyklose, tol profesionalaus požiūrio ir rezultato nebus.

V. Griškevičienė  pastebėjo, kad rezultato nebus, kol nebus ruošiami specialistai aukštosiose mokyklose. Aukštosios mokyklos galėtų ruošti pedagogus suderintoms studijoms, pvz., pradinių klasių, muzikos mokytojai galėtų studijuoti ir etninę kultūrą.

J. Rudzinskas pristatė pirmą kartą organizuojamą etninės kultūros olimpiadą. Nutarta įpareigoti EKGT specialistę Mažosios Lietuvos regionui R. Jokubaitytę organizuoti etninės kultūros olimpiados regioninį turą. Taip pat nutarta rekomenduoti savivaldybėms sudaryti konsultantų grupes, kurios konsultuotų švietimo skyrių specialistus ir pedagogus etninės kultūros olimpiados organizavimo klausimais.

Kiti klausimai

Posėdyje taip pat atkreiptas dėmesys, kad 2019 m. balandžio 14 d. baigiasi 2015–2018 m. MLREKGT kadencija. Nutarta 2019 metų pirmame posėdyje paruošti institucijų, deleguojančių atstovus į MLREKGT naujai kadencijai, sąrašą ir jį aptarti.

Aptarus EKGT rengiamą Atmintinų dienų įstatymo pataisų projektą, iškeltas siūlymas naujoje šio įstatymo redakcijoje Reformacijos dieną (spalio 31) priskirti prie tarptautinių atmintinų dienų, o ne prie profesinių švenčių, lapkričio 30-ąją pažymėti kaip Tilžės akto dieną.

EKGT informacija