Svarbiausias posėdyje aptartas klausimas - etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika. ML tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė priminė, kad diskusija dėl Mažosios Lietuvos heraldinių ženklų vyksta nuo 2014 m. Regiono savivaldybės - Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Jurbarko rajono, Pagėgių rajono - yra pasirašiusios bendradarbiavimo kuriant regiono heraldiką sutartį. Po ilgų diskusijų visuomenėje, remiantis atliktai tyrimais, Mažosios Lietuvos bendruomenė nutarė pagrindiniu regiono heraldiniu simboliu pasirinkti briedį. Tačiau tam priešinasi Lietuvos heraldikos komisija teigdama, kad briedis yra sietinas su fašistinės Vokietijos simbolika.
V. Griškevičienė priminė, kad reaguojant į LHK nuomonę, dar kartą buvo organizuotos atviros diskusijos dėl heraldikos simbolių su regiono mokslo institucijomis, meno, istorijos, etnokultūros žinovais, savivaldybių atstovais. Yra parengta nauja, Klaipėdos universiteto mokslininkų paruošta mokslinė, istorinė studija “Dėl etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldinio simbolio“. Studiją ruošė KU istorikas prof.dr. Vygantas Vareikis, istorikė doc.dr. Silva Pocytė, konsultantai - istorikas doc.dr. Vacys Vaivada, etnologas dr. Žydrūnas Vičinskas, dailininkas, Klaipėdos miesto herbo autorius Kęstutis Mickevičius.
K. Mickevičius pristatė studiją, akcentuodamas, kad briedžio simbolis buvo plačiai naudojamas krašto heraldiniuose ženkluose nuo seniausių laikų. Šis gyvūnas laikytas sakraliu jau senovės prūsų gentyse. Jis pastebėjo, kad visiškai nepagrįsta manyti, jog briedis yra sietinas tik su Vokietijos simboliais. Jis pagrindė, kad briedis galėtų būti pagrindine kuriamo etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbo heraldine figūra.
V. Griškevičienė pastebėjo, kad parengti herbą, kuris ne priešintų, bet vienytų regiono gyventojus ir juos toliau konsoliduotų kartu išsaugant, puoselėjant bei plėtojant šio regiono kultūrinį, etninį identitetą yra nelengva. Parenkant simbolį-heraldinę figūrą buvo siekiama atspindėti ne tik šio krašto istorinę specifiką, dabartį bei ateitį, bet ir laikytis nuostatos (išsakytos LHK), kad etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika turėtų įsikomponuoti į kitų Lietuvos etnografinių regionų herbų simbolių sistemą: Žemaitijos herbe yra pavaizduota meška, Dzūkijos – karys (skydininkai-lūšys), Aukštaitijos – raitelis ant žirgo, Suvalkijos – tauras. Pasirinktas briedžio simbolis įsikomponuoja į kuriamą vieningą etnografinių regionų heraldinę sistemą, kurioje dominuojančios centrinės figūros yra gyvūnai. Didingas, ramus miškų gyventojas briedis - kilnumo, galios, išdidumo simbolis - nuo seno iki dabar yra šių kraštų ženklas. Heraldikos komisijos teiginys, kad „briedis šio regiono simbolikoje transliuotų politiškai nekorektišką konotaciją, įsitvirtinusią visuomenėje“ nėra pagrįstas.
Dėl herbo skydininkų - baltų genties moters ir kuršių genties kario - figūrų taip pat daug diskutuota. Daug kalbėta ir sutarta dėl pasirinkto devizo „Žmonių gerovė-aukščiausias įstatymas“ (vertimas iš lotynų kalbos „Salus publika supremalex“ (Markas Tulijas Ciceronas)). Taip pat daug diskutuota ir nutarta, kad heraldikoje bus naudojamos istorinės vėliavos spalvos: žalia, balta, raudona.
ML tarybos posėdyje nutarta Mažosios Lietuvos savivaldybių merų vardu regiono bendruomenės apsvarstytą etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldikos projektą teikti Heraldikos komisijai derinti ir tvirtinti. Tuo pačiu nutarta Mažosios Lietuvos regiono heraldikos projektą pateikti Etninės kultūros globos tarybos aptarimui.
Kitas posėdyje aptartas svarbus klausimas – Vietovardžių metais numatytų darbų įgyvendinimas. Nuveiktus darbus apžvelgė EKGT specialistė Mažajai Lietuvai Regina Jokubaitytė. Ji priminė, kad metų pradžioje buvo parengtas Mažosios Lietuvos vietovardžiams skirtų renginių gidas. Ji ypač pasidžiaugė projektais, kurie turi išliekamąją reikšmę: išleisti lankstinukai ir žemėlapiai su Kintų seniūnijos esamais ir buvusiais kaimų pavadinimais, organizuota ekspedicija po Šilutės r. Kintų seniūnijos išnykusias gyvenvietes, atlikta aplankytų vietų fotofiksacija, įvertinta jų būklė, apklausti vietiniai gyventojai, lokalizuotos 59 išnykusios Šilutės r. gyvenvietės, jos, naudojant GIS priemones susietos su LKS-94 koordinačių sistema ir pažymėtos dviejuose sudarytuose 1:200 000 mastelio žemėlapiuose. Ši medžiaga saugoma Šilutės Hugo Šojaus muziejaus moksliniame archyve. Šilutės r. Juknaičių gyvenvietės parke pastatyta medžio skulptūra, kurioje įrašyti išnykę apylinkių vietovardžiai. Klaipėdos rajono kultūros įstaigos vykdė etnokultūrines stovyklas, organizavo šventes, KU prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė skaitė paskaitas „Dovilų žemės vardai“, „Sendvaris“, vyko mokinių, dalyvavusių rašinių konkurse tema „Gimtojo krašto vietovardžiai“, apdovanojimas ir kt. Klaipėdos etnokultūros centras lapkričio mėn. organizuos seminarą-diskusiją „Klaipėdos krašto vietovardžiai-istorija ir dabartis“, skirtą Tilžės aktui.
Nutarta toliau rinkti informaciją apie Mažojoje Lietuvoje nuveiktus reikšmingus darbus, skirtus vietovardžių išsaugojimui ir įpaminklinimui.
M. Jokubaitytė taip pat informavo apie prasidedančią Etninės kultūros olimpiadią. I-asis šios olimpiados turas savivaldybėse turi įvykti iki gruodžio 20 d. Savivaldybių švietimo skyriai iki lapkričio 15 d. turi pranešti konkretų laiką ir vietą, kur vyks olimpiada. II-ojo turo, vykstančio etnografiniuose regionuose, organizavimu Mažojoje Lietuvoje turės pasirūpinti ML taryba. Šis turas turi įvykti iki 2020 m. kovo 1 d.
Nutarta šiuo tikslu sudaryti švietimo grupę, į kurią įtraukti ML tarybos narius: Birutę Servienę (Šilutės r., Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę), Jolitą Latakienę (Klaipėdos r. savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistę), Ramunę Pečiukonytę (Neringos savivaldybės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovę), Zitą Genienę (Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėją), dr. Žydrūną Vičinską (Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto jaunesnįjį mokslo darbuotoją), Ingridą Jokšienę (Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistę), dr. Arvydą Griškų (Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorių).
Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos informacija