2019 m. vasario 13 d., Kultūros ministerijoje dviem etninės kultūros puoselėtojams – rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui – įteikta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2018 metų premiją skyrė už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą.

Šių autorių kūrybinis bendradarbiavimas etninės kultūros puoselėjime tęsiasi 25-erius metus. Šiame laikotarpyje surinkta, užrašyta, nufotografuota ir publikuota didžiulės apimties lietuvių etninės kultūros istoriniams tyrimams vertingos ir reikšmingos medžiagos. Pateiktas savitas šių autorių požiūris į etninės kultūros reiškinius, reikšmingus Lietuvos istorijos momentus. 

Per pastaruosius penkerius metus buvo išleistos Henriko Gudavičiaus parašytos ir Algimanto Černiausko fotografijomis iliustruotos knygos: „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“, „Gamtmeldžio sodas“, „Laiškai iš kaimo“, „Nerūpėjo niekur išvažiuoti“, „Tarp žemės ir dangaus“. Jose atskleidžiami Dainavos krašto gamtos, kraštovaizdžio, vietos žmonių ryškūs paveikslai, senųjų kaimų kultūrinio ir dvasinio paveldo lobiai.

H. Gudavičiaus ir A. Černiausko dėka leidžiama knygų serija apie etnografinius Dzūkijos parko kaimus – Musteiką, Mardasavą, Rudnią, Liškiavą ir kt.

Nuo 1992 m. rašytojo H. Gudavičiaus sumanymu leidžiamas fotomenininko A. Černiausko nuotraukomis iliustruojamas laikraštis „Šalcinis“. Ilgą laiką tai buvo vienintelis to krašto periodinis leidinys, atspindintis Dainavos krašto gamtos ir etnokultūros vertybes. Jis vertinamas kaip vienas reikšmingiausių tvirtą šiandieninę dzūkų savimonę suformavusių kultūrinių leidinių. 2017 m. pasirodė šimtasis šio šviečiamojo etnokultūrinio laikraščio numeris.

Fotomenininkas A. Černiauskas kartu su broliu Mindaugu Černiausku nuolat rengia savo darbų parodas etnokultūrine ar gamtine tematika įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienio šalyse. Jų sukaupta plačios apimties istorinė medžiaga apie tremčių laikotarpį.

Šių autorių kūryboje nuolatos skleidžiasi kvietimas atsigręžti į savo kraštą - jo gamtą, istoriją, žmones, kultūrą, tautos patirtį. Šį požiūrį autoriai pateikia kaip savitą gyvenimo filosofiją, kurios esmė - autentiško santykio su savimi, savo aplinka ir pasauliu išlaikymas.   

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16 d.) proga. Premijos paskirtis – įvertinti pavienių asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu. Premijos dydis yra 800 bazinių socialinių išmokų. Kai premija skiriama grupei, ji paskirstoma po lygiai kiekvienam asmeniui.

J. Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 m. Nuo 2018 metų ji įgijo nacionalinės premijos statusą.

Nacionalinės premijos laureatus pasveikino LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė ir jos pavaduotojas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas,  Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis ir jo pavaduotoja Rūta Baškytė, Dzūkijos nacionalinio parko atstovai, ankstesnių metų J. Basanavičiaus premijos laureatai, kolegos, draugai ir artimieji.

Etninės kultūros globos taryba nuoširdžiai sveikina etninės kultūros puoselėtojus Henriką Gudavičių ir Algimantą Černiauską, džiaugiasi jų nuveiktais darbais ir linki kūrybinės sėkmės!  

EKGT informacija

Nuotraukose - Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos įteikimo momentai