2019 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko „Baltijos kelias – tai mes!“ organizatorių ir renginius organizuoti padėjusių savanorių susitikimas. Susitikimą sušaukė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo pirmininkė Birutė Valionytė. Ji kartu su Etninės kultūros globos tarybos pirmininke Dalia Urbanavičiene pasidžiaugė didžiuliu jaunimo indėliu rengiant Baltijos kelio 30-ųjų metinių minėjimą ir įteikė padėkas aktyviausiems minėjimo organizatoriams savanoriams.

Minint Lietuvą, Latviją ir Estiją išgarsinusio ir išlaisvinusio Baltijos kelio 30-metį, rugpjūčio 23 d. 18 val. Vilniuje žmonės vėl sustojo į gyvąją grandinę. Susikabinusių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino kalno papėdės iki Vilniaus ženklo Ukmergės plente. Ši grandinė tęsėsi apie 12 kilometrų, joje dalyvavo per 16 000 žmonių.

Baltijos kelio 30-mečio proga šiandien 13 val. iš Katedros aikštės prieigų Vilniuje išlydėta automobilių ir motociklų kolona „Baltijos kelias – tai mes“, išvykusi Baltijos kelio trasa iki Latvijos sienos. Šiame Baltijos kelio minėjimo žygyje dalyvauja ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

Žygio rengėjai – Etninės kultūros globos taryba ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas.

Nuotraukose – akimirkos iš automobilių ir motociklų kolonos „Baltijos kelias – tai mes“ išlydėtuvių.

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-4833(2), kuriomis nutarta nuo 2020 m. lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną – įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai.

Kelmės kultūros centre 2019 m. liepos 11 d. įvyko audiovizualinių kūrinių (trumpametražių filmų, TV laidų) konkurso „Pasiruokavimā“, skirto Žemaitijos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų sukakčiai, nugalėtojų apdovanojimo renginys.

Konkursą organizavo Kelmės kultūros centras ir Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba. Organizatoriai kvietė visus kūrėjus pasidalinti audiovizualiniais kūriniais, parodančiais Žemaitijos savitumą. Konkurso tikslas – skatinti vaizdo medžiagos kūrėjų kūrybiškumą, saviraišką, pilietiškumą bei pateikti kuo daugiau autentiškos informacijos apie Žemaitiją, šio regiono tradicijas, paveldą ir  žmones. Kiekvienas autorius ar autorių grupė galėjo pateikti ne daugiau nei 3 vaizdo medžiagas, filmus, TV laidas.