PER ŽEMAITIJĄ NUVILNIJO RENGINIAI SKIRTI ŽEMAITIJOS IR VIETOVARDŽIŲ ATMINTINIEMS METAMS
Žemaitija, kaip istorinis ir etnokultūrinis kraštas, per amžių amžius neatskiriama Lietuvos didžiosios kunigaikštystės, Dviejų Tautų bei modernios, vasario 16 d. ir atkurtos kovo 11-osios, Lietuvos valstybės dalis. Nuo pirmojo Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 1219-aisiais, praėjo 800 metų. Išlaikyta žemaičių kultūros savastis: kalba, papročiai, tradicijos. Savita ir garsi krašto istorija stiprina mus pačius ir drąsina pasitemti kitus, kuriant modernios Lietuvos ateitį.
Renginiai vyko - Šilalės, Tauragės, Kelmės rajonuose. Buvo pagerbtas Pilėnų ir modernios Nepriklausomos Lietuvos kovotojų atminimas – laužais, žirgais žemaitukais, pėsčiųjų žygiais, paskaitomis. Buvo pakeltos vėliavos, dainuojamos dainos, žaidžiami žaidimai, pristatomi leidiniai, įteikti Žemaičių kultūros draugijos pažymėjimai – pasai. Renginiuose dalyvavo minėtų savivaldybių ir seniūnijų vadovai, bendruomenių nariai bei žemaitiškos kultūros ir tapatybės puoselėtojai iš Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Kurtuvėnų ir kitų Žemaitijos vietų. Taip pat dalyvavo Vilniaus, Kauno žemaičių kultūros draugijų delegacija, atstovaujanti daugumą Žemaitijos krašto savivaldybių bei folkloro ansambliai: „Visi“ (Vilnius), „Veringa“ (Šilalė), „Inkstiliuks“ (Skaudvilė).
IŠKILMINGAS VĖLIAVŲ PAKĖLIMAS
Vasario 24 d. ryte Aukščiausioje Žemaičių greitkelio Kaunas - Klaipėda vietoje (Šilalės r.) Buvo pakeltos trys vėliavos: Lietuvos valstybinė, Žemaitijos etnokultūrinio krašto ir Šilalės rajono savivaldybės. Nuskambėjo Lietuvos himnas ir populiari žemaitiška daina „Ir pajaugo žali leipa..“ prilygstanti neoficialiam – Žemaičių krašto himnui, kaip Maironio „Lietuva brangi“.
Šilalės, Tauragės vadovai - Jonas Gudauskas, Sigitas Mičiulis, valstybinių ir visuomeninių organizacijų vadovai bei atstovai tarė sveikinimo žodžius, pabrėždami Žemaitijos krašto istorijos ir kultūros savitumus, bei Senojo Žemaičių plento (1939 m.) ir Žemaičių greitkelio (oficialiai Kauno – Klaipėdos autostrados - 1987 m.) kultūrinę ir ekonominę vertę. Siūlyta, šiais Žemaitijos atmintinais metais, ir kasdienybėje automagistralę vadinti Žemaičių greitkeliu. Vasario 24 d. Pilėnų kovotojų (tikroji data 1336 m. vasario 25) prisiminimas - istoriškai susijęs su šių dienų Žemaitijos krašto ir visos Lietuvos kultūriniu - istoriniu palikimu.
DVYLIKA RAITELIŲ SU ŽEMAITUKŲ VEISLĖS ŽIRGAIS ANT BILIONIŲ PILIAKALNIO
Ant Bilionių piliakalnio ir jo papėdėje, Jono Rupšlaukio XIX a. etnografinėje sodyboje, jau septintą kartą tradiciškai vyko Pilėnų kovotojų pagerbimas su žirgais žemaitukais. Bilionių piliakalnyje dalyvavo 12 raitelių su žirgais žemaitukais iš įvairių Žemaitijos ir kitų Lietuvos kraštų. Tai liudijo simbolinę šios šventės reikšmę. Jiems vadovavo žemaitukų žirgų mylėtojas ir garsus keliautojas Vaidotas Digaitis. Raitelius ir raiteles pristatė pats vadovas, tai - Gintautas iš Stročių, Laura ir Inesa iš Klaipėdos, Gintaras iš Kauno, Jolanta ir Silvija iš Kražių, Marius iš Varsėdžių, Valdas iš Vilniaus, Saulius iš Valkininkų, Vladas iš Bubių, Remigijus iš Kaltinėnų. Didžiausi renginio rūpesčiai teko pagrindiniams organizatoriams: kultūrologui Linui Šedvilui (Varnių regioninio parko direkcija) ir seniūnei Loretai Daukantienei (Bilionių seniūnija, Bilionių bendruomenė). Linas Šedvilas pristatė į renginį atvykusius svečius: archeologą Gintautą Zabielą, Žemaičių kultūros draugijos vadovą Stasį Kasparavičių, Šilalės rajono merą Joną Gudauską, Etninės kultūros globos tarybos narį Virginijų Jocį.
Trumpai apie istorinius įvykius papasakojo bilioniškis Zenonas Levickis. Bilionių piliakalnis kaip ir kitos kelios Žemaitijos vietovės tapatinamos su istoriniais Pilėnais. Jau ne kartą išsakyta nuomonė, kol nėra tiksliai nustatyta istorinių Pilėnų vieta, verta vasario 25 d. minėti kaip Pilėnų atmintiną dieną. Susirinkusieji stebėjo Žemaitukų veislės žirgų pasirodymą, klausėsi folkoro ansamblio "Visi" (vadovas Evaldas Vyčinas). Ansamblio vyrai, kartus su piliakalnyje susirinkusiais žiūrovais, sušoko karo ir medžioklės šokį – meškutę. Piliakalnio papėdėje esančioje etnografinėje sodyboje visi norintys galėjo išbandyti ieties taiklumą, lanko stiprumą ar padainuoti kartu su folkloro ansambliu „Veringa“ (vadovė Jolanta Kažukauskienė). Visi dalyviai ir svečiai skanaudami gardų šiupinį ar „kugelį“ džiaugėsi bendryste ir visa švente.
Vilniaus ir Kauno žemaičiai, kartu su „Visi“ ansambliu, pavažiavę pora kilometrų, pasuko į prof. N. Vėliaus gimtą Gulbių kaimą (Bilionių sen.). Čia šventės dalyviai aplankė, nuo 2010 m. Šilalės kraštiečių draugijos ir Bilionių bei Laukuvos seniūnijų kuriamą ir globojamą, „Prof. N. Vėliaus ir L. R. Ivinskio istorinį, etnokultūrinį, pažintinį šimtmečio kelią“. Istorikas V. Jocys ir dailininkas K. K. Šiaulytis, vienas kitą papildydami, papasakojo apie šio kuriamo kelio idėją, jo vertingiausias istorines, etnokultūrines savybes. Čia jau stovi atminimo ženklai: A. K. Skinderiui, L. R. Ivinskiui, N. Vėliui, N. Petkutei, A. Straukui, S. Daukantui, L. Kšivickiui, Gulbių kaimo senkapiui, 1918-1920 m. Šilalės krašto savanoriams. Šiame pažintiniame kelyje atminimo ženklais siekiama pagerbti iškiliausias XIX a. pr. - XXI a. pr. šiame krašte gimusias, gyvenusias, dirbusias asmenybes, prisidėjusias prie Šilalės krašto, Žemaitijos etnografinio regiono ir visos Lietuvos etninės kultūros, tautinės ir nacionalinės tapatybės ugdymo bei modernios valstybės atkūrimo, gynimo ir stiprinimo.
SKAUDVILĖ IR KRAŽIAI ISTORINIŲ IR KULTŪRINIŲ KELIŲ SANKRYŽOSE
Kita renginio dalyvių grupė nuo Žemaičių greitkelio aukščiausios vietos, po vėliavų pakėlimo pasuko link netolimo Prienų piliakalnio. Važiuota senkeliu pro Upyną į Skaudvilę, aplankyti pakelėje stūksantys keli piliakalniai. Vėliau, kas pėsti, kas važiuoti iš Skaudvilės patraukė į renginį prie Ivangėnų piliakalnio. Susirinkusius pasveikino Tauragės meras Sigitas Mičiulis. Antanas Gedvilas, aktyvus senosios Karšuvos istorijos populiarintojas, priminė Pilėnų gynėjų likimą, pristatė Žemaitijos valdovų ir didžiūnų pagerbimo idėją. Iš čia augančių medžių formuojama vardinių medžių alėją. Renginyje dalyvavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuoto pėstininkų bataliono kariai, ansamblis „Inkstiliuks“ iš Skaudvilės, kiti Žemaitijos istorijos ir kultūros gerbėjai.
Pakeliui link Kelmės, Žemaitijos metais, negalėjome nenusilenkti XVII- XIX a. pr. Žemaitijos ir Lietuvos kultūrai ir istorijai daug davusiam garsiam Kražių miesteliui, kolegijai, bažnyčiai. Maloniai mus pasitiko Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė. Ji trumpai supažindino su Kražių jėzuitų kolegijos istorija, aprodė veikiančias ekspozicijas bei koncertines erdves. „Visi“, pagerbiant čia studijavusius studentus ir dėstytojus, padainavo kelias žemaitiškas dainas, pasidžiaugė XVI a. pab. skliautuotais, autentiškais rūsiais, savyje saugančiais daug nepapasakotų istorijų. Dalyviai atsilabino su Kražiais, pažadėdami sugrįžti.
KĄ IŠ ŽEMAITIJOS IŠSIVEŽAME TĄ IR GRAŽINAME
Gražiu, vingiuotu, pavasarišku Kražių – Kelmės keliu pasiektas Kelmės dvaras, menantis ilgą bajorų Gruževskių giminės istoriją. Čia įsikūręs Kelmės krašto muziejuje įvyko koncertas „Iš Žemaitijos į Žemaitiją“ ir kamerinis „Vaiguvos“ monografijos pristatymas. Šis šventinis renginys skirtas Žemaitijos ir Vietovardžių metams paminėti. Renginį pradėjo muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, pristatydama šio vakaro dalyvius. Programoje skambėjo Simono Daukanto XIX a. rinktos ir XXI a. tebeskambančios dainos, kurias atliko „Visi“ folkloro ansamblis (vad. doc. Evaldas Vyčinas). Jis klausytojams papasakojo apie pirmąsias lauko tyrimo ekspedicijas Kelmės, Šilalės, Raseinių, Tauragės ir kitose Žemaitijos vietose. Kai kurių surinktų liaudies dainų tekstai, tik be melodijų, aptinkami ir S. Daukanto 1846 m. išleistame rinkinyje. Apie ekspedicijose rinktas dainas ir nutikimus prisiminė buvę „Visi“ ansambliečiai Aidas Bernatonis, Valdas Rutkūnas. Įžvalgomis pasidalino prof. dr. Daiva Vyčinienė, Virginijus Jocys.
Antroje, kamerinėje vakaro dalyje buvo pristatyta vyr. redaktorės ir sudarytojos dr. Ievos Švarcaitės bei talkininkų parengta, „Versmės“ leidyklos išleista, solidi Lietuvos valsčių serijos „Vaiguvos“ monografija. Knygos pristatymo proga dr. Ieva Švarcaitė muziejaus direktorei Danutei Žalpieniai įteikė savo parengtą leidinį. Istorikas Virginijus Jocys, plačiau pristatydamas šio leidinio sudarytoją dr. Ievą Švarcaitę, atkreipė dėmesį, kad autorė, pati būdama geografė, reikšdama didelę pagarbą ir meilę žemaičių tarmei ir vaiguviškių šnektai, kartu su bendraautoriais sudarė ir parašė didelį (14 str.) šio leidinio „Kalbos“ skyrių. Sudarytojai perduoti didžiuliai linkėjimai nuo negalėjusių atvykti dr. Albinos Auksoriūtės ir dr. Filomenos Kavoliūtės. Šio leidinio pristatymas ir dedikavimas Vietovardžių atmintiniems metams, suteikė progą vakaro auditorijai dar kartą priminti apie būtinybę saugoti istorinius vietovardžius nuo juridinio išbraukimo, nes jie, tai paminklas ir atmintis apie gyvenusias ir kūrusias vietos bendruomenes, tarmes, kalbą. Vietovardžiams išsaugoti nereikia nei betono, nei armatūros, jų nereikia nei laistyti nei ravėti. Jie liudys apie kraštą, vietoves, bendruomenes net tada, kai mūsų nebus.
Nuo Kelmės savivaldybės administracijos, knygos sudarytoją dr. Ievą Švarcaitę pasveikinęs Kelmės r. savivaldybės mero pavaduotojas Albertas Brazas, padėkojo jai už didžiulį darbą ir dovaną Vaiguvos žmonėms. Sveikinimo žodį tarė vaiguviškis Eugenijus Šaltis, pats būdamas plataus kultūros lauko purentojas, taip įvertino sudarytojos triūsą.: „Titano darbą nuveikė vyriausioji redaktorė kraštietė daktarė Ieva Švarcaitė, jos duktė Stefanija Švarcaitė - Kundrotienė. Žemai joms nusilenkti reikia. Tą ir darau. Monografija VAIGUVA - lobis vaiguviškiams, Lietuvai, man, mano vaikams ir vaikaičiams, mano visai šeimai ir giminei, kurios šaknys giliai, giliai VAIGUVOS žemėje.“ Pasisakymą baigdamas pakvietę į tikrąjį knygos pristatymą Vaiguvoje balandžio 19 dieną, Ieva Švarcaitei švenčiant savo 80-ąjį gimtadienį. Sudarytoją gražiai pasveikino viešnia ir talkininkė iš Panevėžio Stefanija Burbienė, prisidėjusi prie knygos gimimo. „Dievui dėkoju ir Joms brangiosioms, kad man leido nors mažu trupinėliu prisidėti prie knygos. Nesužinosime kiek kilometrų pravažinėjom ir kiek kelių takelių pravaikščiojom, kol surinkome įdomios medžiagos knygai? Ačiū žmonėms, kurie buvo geranoriški, savo pasakojimais ir nuotraukomis pasitikėjo, pasidalinti su mumis.“
Renginio pabaigoje susirinkusius su Žemaitijos metais pasveikino Vilniaus žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Alvydas Strička, visą kelionę su fotoaparatu gaudęs, istoriškai svarbiausias ir meniškai gražiausias, renginių akimirkas. Jis papasakojo apie Vilniaus žemaičių veiklą, turiningus renginius, paskaitas, koncertus, pilietines atminties akcijas ir ateities planus. Vėliau susirinkusius pasveikino Kauno žemaičių kultūros bendrijos pirmininkas Jonas Vitkauskas, palinkėjęs saugoti ir puoselėti žemaitišką tapatybę visur, kur begyventume.
Džiugino, tai, kad atskirų vasario 24 d. renginių organizatoriai kartu suderino savo planus, vietą ir laiką, kad kuo daugiau dalyvių ir svečių galėtų aktyviai sudalyvauti ir gražiai bei prasmingai paminėti Žemaitijos ir Vietovardžių metus. Nuoširdžiai dėkojome už priėmimą Kelmės krašto muziejaus direktorei Danutei Žalpienei, kitiems atskirų renginių organizatoriams: Šilalės r. savivaldybei, Bilionių, Kaltinėnų seniūnijoms, Varnių regioninis parkui, Žemaičių kultūros draugijai, Šilalės kraštiečių draugijai, Všį „Karšuvos būtovei“, Tauragės r. Skaudvilės seniūnijai. Talkininkams ir informacijos skleidėjams: Žemaitijos etninės kultūros globos regioninei tarybai, Tauragės ir Kelmės r. savivaldybėms, „Versmės“ leidyklai, Lietuvių kalbos institutui, Vilniaus žemaičių kultūros draugijai, operatoriams ir režisieriams Ritai Ščiglinskienei, Justinui Lingiui ir kitiems prasmingai prisidėjusiems.
Virginijus Jocys, Etninės kultūros globos tarybos narys
Daugiau renginio akimirkų - Vilniaus žemaičių draugijos nario Alvydo Stričkos albume >>>
