Atsižvelgiant į Etninės kultūros globos tarybos siūlymus, birželio 6 d. Seimo nario Arvydo Pociaus iniciatyva užregistruotas Valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo Nr. I-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Projekte siūloma Herbo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį papildyti nuostata, jog kuriant apskrities, savivaldybės, etnografinio regiono, miesto, miestelio ar kaimo heraldinius projektus būtina užtikrinti, kad jų simbolių aktualumas subjektui ar teritorijai, kuriai kuriamas heraldinis projektas, būtų pagrįstas istorine medžiaga, o patys simboliai būtų priimtini vietos bendruomenei, kurios nuomonė išreiškiama per jai atstovaujančias visuomenines organizacijas, savivaldos ar valstybės institucijas.

Įtvirtinti šias nuostatas Herbo įstatyme EKGT pasiūlė atkreipdama dėmesį, kad Herbo įstatymo 3 straipsnis nepakankamai reglamentuoja heraldikos kūrimo principus, įvardydamas tik draudimus naudoti simbolius ir ženklus, susijusius su tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar kitokios nesantaikos ar neapykantos skleidimu. Šiame straipsnyje nėra nurodyti jokie kiti heraldikos kūrimo principai, į kuriuos būtina atsižvelgti kuriant heraldinius projektus.

EKGT nuomone, Herbo įstatymo 3 straipsnyje vertėtų įtvirtinti ir tai, kad apskričių, savivaldybių, etnografinių regionų, miestų, miestelių, kaimų herbai ir kiti heraldiniai elementai turi atspindėti vietovės, kurią jie reprezentuoja, išskirtinumą, kuris dažnu atveju skleidžiasi per istorinį ir kultūrinį paveldą. Taip pat svarbu įtvirtinti, kad vietovės heraldinis ženklas turi būti priimtinas visų pirma vietos gyventojams, nes jis tampa jų gyvenamos teritorijos skiriamuoju ženkliu.

EKGT įsitikinimu, šie heraldinių ženklų kūrimo principai yra labai svarbūs ir jų turėtų laikytis tiek paraiškas dėl herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų, herbinių antspaudų kūrimo teikiantys subjektai, tiek Lietuvos heraldikos komisija, nustatydama taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą, bei svarstydama atitinkamų subjektų jai pateikiamus heraldinius projektus.

Kitas siūlymas, pateiktas užregistruotame Herbo įstatymo tobulinimo projekte – papildyti Herbo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį nuostata, kad Lietuvos etnografiniai regionai teisę į etnografinio regiono herbą įgyvendina per jų teritorijoje, kurios ribas nustato Etninės kultūros globos taryba, veikiančias savivaldybes. 

Įtvirtinti šią nuostatą EKGT pasiūlė atkreipdama dėmesį, jog Herbo įstatymo 8 straipsnis nustato, kad etnografinio regiono herbas yra Lietuvos etnografinio regiono nematerialusis turtas, tačiau neapibrėžia, kaip Lietuvos etnografinis regionas, kuris priešingai nei savivaldybė nėra Lietuvos Respublikos administracinis vienetas, gali įgyvendinti savo teisę į herbą. Pateikto siūlymo tikslas – panaikinti Herbo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje esantį teisinį neapibrėžtumą, nustatant, kokiu būdu Lietuvos etnografinis regionas gali įgyvendinti savo teisę į herbą.

Su birželio 6 d. užregistruotu Valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo Nr. I-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (registracijos Nr. XIVP-2856) galima susipažinti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/b8354d2c045b11eebc0bd16e3a4d3b97?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=1bb9a731-3f19-4502-84f2-126958342b0e.

EKGT raštas Nr. S-131 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kirų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo Nr. I-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto": https://ekgt.lt/naujienos/pateikti-siulymai-del-lr-valstybes-herbo-kitu-herbu-ir-heraldiniu-zenklu-istatymo-tobulinimo.html

EKGT informacija
V. Jocio nuotraukoje – Lietuvos valstybės ir Lietuvos etnografinių regionų vėliavos