Penktasis šių metų Etninės kultūros globos tarybos posėdis įvyko gegužės 11 d. nuotoliniu būdu. Pirmuoju punktu šiame posėdyje aptartas EKGT siūlymas kartu su Lietuvos Respublikos prezidentūra surengti renginį, skirtą etninės kultūros vaidmeniui kultūros ir regioninėje politikoje aptarti. EKGT įsitikinimu, toks renginys padėtų valstybiniu lygiu iškelti teisėkūrines ir kitas problemas, stabdančias etninės kultūros gyvavimą ir plėtrą.

Posėdyje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė patikino, kad Prezidentui labai rūpi tautinės bei nacionalinės tapatybės stiprinimas, regionų ir etninės kultūros plėtra, tad prezidentūra yra atvira EKGT siūlymui. Jos nuomone, renginys, kuriame būtų įvardijamos valstybiniu lygiu aktualios etninės kultūros vystymąsi stabdančios problemos, būtų labai reikalingas ir sveikintinas. 

Nutarta sudaryti darbo grupę, kuri parengtų preliminarią renginio programą; programą nusiųsti J. Karpavičienei iki gegužės 18 dienos. 

Antrasis posėdyje aptartas klausimas – Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos projektas, kurį parengusi Kultūros ministerija kviečia teikti pastabas iki gegužės 14 dienos. EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė konstatavo, kad EKGT susitikimas su Kultūros ministerijos vadovybe nenuėjo veltui: naujame Programos projekte dėmesio etninei kultūrai kur kas daugiau negu ankstesniuosiuose. Visgi su etnine kultūra susijusių konkrečių priemonių trūksta. Taip pat trūksta tiek etninei kultūrai, tiek nematerialiajam kultūros paveldui skirtų finansinių projekcijų. Galima pastebėti netolygumą tarp dėmesio tautinių mažumų ir tautinės daugumos etninei kultūrai: pastarajai dėmesio tenka kur kas mažiau.

Dr. Rūta Žarskienė, prof. dr. Lina Petrošienė, Vilma Griškevičienė atkreipė dėmesį, kad projektą reikėtų papildyti priemonėmis, užtikrinančiomis folkloro ir nematerialaus kultūros paveldo archyvų, etninės kultūros centrų veiklą. Dr. Loreta Sungailienė ir Gita Šapranauskaitė akcentavo didesnio dėmesio bendruomenėms stygių. Pastebėta, kad projekte neminimi etnografiniai regionai ir tautinis paveldo produktas. Akcentuojant šiuos elementus etninės kultūros plėtra galėtų būti užtikrinama efektyviau. 

Nutarta pastabas dėl Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pateikti Kultūros ministerijai iki gegužės 14 dienos.

Trečiu klausimu aptartas poreikis tobulinti Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymą. Prisiminta jau anksčiau EKGT posėdžiuose kelta problema, kad Paveldo produktų įstatyme yra įtvirtinta baigtinė tautinio paveldo produktų sertifikavimo data. Tai reikia koreguoti, priešingu atveju sertifikavimo procesas nutrūktų. Kita problema – Tautinio paveldo produktų tarybos sudarymo principai. Dabar į šią tarybą patenka labai mažai institucijų, susijusių su etnine kultūra. D. Urbanavičienės įsitikinimu, didesnis etninės kultūros lauką ir jo problemas išmanančių specialistų skaičius lemtų didesnį tarybos pajėgumą ir iniciatyvumą.

Aptarta ir tautinio paveldo produkitų viešinimo problema. Posėdyje dalyvavusi Žemės ūkio ministerijos Mokslo ir inovacijų skyriaus vyriausioji specialistė Viotela Dubnikienė teigė, kad informacijos apie tautinio paveldo produktus sklaidos funkcija yra perleista ŽŪM pavaldžiai VšĮ Kaimo verslų ir rinkų plėtros agentūrai. Tautinio paveldo produktų puslapis yra sukurtas, jame skelbiama informacija apie kiekvieną sertifikuotą produktą. Tačiau puslapis nėra pakankamai modernus. Jame skelbiama informacija turėtų būti kur kas platesnė. Naujame Valstybiniame tautinio paveldo produktų apsaugos veiksmų plane yra numatyta jį atnaujinti.

Posėdyje nutarta atnaujinti EKGT Tautinio paveldo produktų darbo grupės sudėtį ir įpareigoti grupę išgryninti siūlymus dėl Tautinio paveldo produktų įstatymo tobulinimo.

Aptarinat Lietuvos Respublikos herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo tobulinimo klausimą, atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos heraldikos komisijos parengtame heraldikos kūrimo tvarkos apraše (Herbų etalonams, vėliavoms, antspaudams ir kitiems heraldiniams projektams kurti reikalingų dokumentų pateikimo Lietuvos heraldikos komisijai ir jų nagrinėjimo tvarkos aprašas) nėra akcentuojama, jog kuriant vietovių heraldinius ženklus būtina remtis istoriniais vietos simbolikos tyrimais ir atsižvelgti į vietos žmonių nuomonę. Todėl nutarta parengti siūlymą Seimui papildyti Lietuvos Respublikos herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymą.

EKGT nuomone, šis įstatymas galėtų būti papildytas straipniu, kuris būtų formuluojamas taip: „Lietuvos teritorijos dalies (etnografinio regiono, miesto, miestelio ar kaimo) heraldinių ženklų elementai, simboliai turi būti pagrįsti istorine medžiaga ir priimtini vietos gyventojams, kurių nuomonė išreiškiama per apklausas, viešas diskusijas ir (arba) jiems atstovaujančias bendruomenes, visuomeninines organizacijas, savivaldos ar valstybės institucijas.“

Dar vienas svarbus EKGT posėdyje analizuotas klausimas – siūlymai tobulinti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymą, grąžinant horizontalaus pobūdžio plėtros programas ir kitus strateginio planavimo dokumentus. EKGT nuomone, Strateginio valdymo įstatyme pastaraisiais metais įtvirtinta nuostata atsisakyti horizontalaus pobūdžio plėtros programų nepasiteisino. Valstybinės etninės kultūros programos sunaikinimas etninės kultūros plėtrą gerokai pristabdė. EKGT nutarė susitikti su Seimo valdybos sudarytos darbo grupės vadovais ir aptarti Etninės kultūros plėtros programos grąžinimo į strateginio valdymo dokumentus klausimą.

Paskutinis Tarybos posėdyje svarstytas klausimas – atmintinų metų skelbimas. Virginijus Jocys pateikė siūlymą 2022-uosius skelbti Žirgo metais. Tai galima sieti su Valstybinio žemaitukų žirgyno įsteigimo šimtmečiu. Žirgo metų paskelbimo tikslas būtų sutelkti žirgininkystę plėtojančias organizacijas, aktualizuoti žirgų auginimo tradicijas visuomenėje, pabrėžti žirgo reikšmę Lietuvos kultūroje. Nutarta šį siūlymą teikti Seimui, bendradarbiaujant su šiai idėjai pritariančiais Seimo nariais. 

D. Urbanavičienė priminė, kad neseniai buvo paskelbti atmintini Žemaitijos metai. Jos nuomone, tokiu pačiu būdu turėtų būti pagerbti ir kiti etnografiniai regionai. Todėl ji pasiūlė 2023-uosius skelbti Aukštaitijos metais, tai siejant su Aukštaitijos pagarsinimu 1323 metais Gedimino laiškuose. Jos pastebėjimu, 2023 metais sueina 770 metai nuo pirmojo Dainavos paminėjimo, tad galima pasvarstyti ir apie Dainavos metų skelbimą. Šiuos siūlymus nutarta aptarti Aukštaitijos ir Dzūkijos (Dainavos) regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdžiuose.

Posėdyje patvirtintas naujas Aukštaitijos regioninės tarybos narys – Panevėžio Romuvos sąjungos narys Gintas Rutkauskas. 

EKGT informacija