PETRONĖLĖ GERLIKIENĖ (1905–1979)
Petronėlė Gerlikienė, mergautinė pavardė Kromelytė – lietuvių tautodailininkė tapytoja, tekstilininkė. Visą gyvenimą iki pensijos gyveno ir dirbo kolūkyje Mažrimų kaime (Šilalės rajone, Tauragės apskrityje). Išėjusi į pensiją atsikraustė gyventi pas sūnų, tapytoją Pranciškų Gerliką, Vilniuje. Nuo 1972 m. siuvinėjo didelio formato kilimus, nuo 1975 m. dalyvavo parodose. 1976 m. pradėjo tapyti. Nuo 1976 m. Lietuvos liaudies meno draugijos narė. 1985 m. įtraukta į „Pasaulio naiviojo meno enciklopediją“, jos kūriniai nuolat dalyvauja tarptautinėse parodose, jie susilaukė didelio pripažinimo ir įvertinimo Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos nacionalinė vertybė. 2005 m., pažymint Petronėlės Gerlikienės 100-ąsias gimimo metines, surengta visų dailininkės kūrinių paroda Vilniuje, Nacionaliniame Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Abi parodos sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio ir visuomenės susidomėjimo – tapo vienomis lankomiausių parodų Vilniuje ir Kaune. 2005 m. Lietuvos tautodailininkų sąjunga išleido Lietuvos Kultūros ministerijos paremtą didelės apimties dailės albumą ,,Petronėlė Gerlikienė“.
„Į lietuvių liaudies dailę Petronėlė Gerlikienė atėjo jau pagarbaus amžiaus, atėjo netikėtai ir trumpam, palikdama ne itin gausų, tačiau kaip reta autentišką kūrybinį palikimą… Archaiška jos kūrinių tvirtybė, ramus savo vienintelės tiesos žinojimas, nepaisant jokių įsikišimų iš šalies, atskleidė reto vientisumo asmenybę, sugebėjusią pro kasdienines smulkmenas išnešti skaidrų ir sudvasintą gyvenimo visumos vaizdinį. Pirmapradiškai paprastos P. Gerlikienės kilimų ir paveikslų temos, bet pro regimybę čia visada prasišviečia kito, nekasdieniško ir begalo individualaus pasaulio kontūrai…
Nepaprastas gyvybingumas, kurio P. Gerlikienė turėjo su kaupu, išsilieja laisva, ekspresyvia ir tobula forma, kurioje nėra nei atsitiktinumo, nei bereikšmės detalės. Meninė nuojauta, neturėjusi smulkmeniško poreikio dailiam išglaistymui, didžiosios „visai kaip gyvas“ apgaulės, diktavo tapytojai gaivališkai stiprią, jausminio impulso valdomą spalvos ir piešinio laisvę, ryškiai atskyrusią dailininkės darbus nuo dažniausiai pasitaikančių liaudies tapybos pavyzdžių.“
G. Kliaugienė. Katalogas „Pertonėlė Gerlikienė“ 1979m.
PRANCIŠKUS GERLIKAS (1940–2020)
Gimė Šilalės r., Mažrimuose. Tapytojas. 1963–1968 m. studijavo Valstybiniame dailės institute. Dailės parodose dalyvauja nuo 1972 m. Nuo 1976 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Kūrėjo sukurtų kūrinių kraitis labai gausus ir įvairus. P. Gerlikas surengė daugiau nei 50 personalinių parodų ir dalyvavo daugybėje jungtinių parodų Lietuvoje ir už jos ribų. Labiausiai jis mėgo tapyti aliejiniais dažais: tapė portretus, peizažus, istorines kompozicijas. Bet kartais liedavo ir akvareles. Dailininkui itin svarbu buvo savo kūriniuose perduoti kompozicijos muzikalumą, poetinį spalvos ir šviesos poveikį, nuteikiantį dvasiniam atsinaujinimui. „Tapyba man – Sakraliausias Menas, energetinis epochos metraštis, dvasinis ryšys su Visata ir žmogumi – galimybė atsiskaityti už gyvenimą“ – sakė dailininkas.
EKGT informacija