EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad viena svarbiausių – etnokultūrinio ugdymo plėtros problema. Tiesa, šioje srityje yra kuo pasidžiaugti – šiemet patvirtinta Etninės kultūros programa, kasmet vyksta Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada. Tačiau etnokultūrinis ugdymas yra tam tikroje aklavietėje, nes nė viena aukštoji mokykla Lietuvoje nerengia etninės kultūros pedagogų.
Etninės kultūros specialistų, pasak D. Urbanavičienės, trūksta ne tik mokyklose, bet ir savivaldybėse. EKGT atliktas tyrimas rodo, kad etninės kultūros globa daugelyje savivaldybių šlubuoja ne tik dėl specialistų trūkumo, bet ir dėl menko finansavimo. Etninės kultūros projektams ne itin didelis finansavimas skiriamas ir Lietuvos kultūros taryboje.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė taip pat akcentavo, kad savivaldybėse labai trūksta nematerialiojo kultūros paveldo specialistų. Ji pastebėjo, kad apskritai valstybėje trūksta nuosekios nematerialiojo kultūros paveldo globos ir plėtros strategijos. Jos nuomone, nematerialiojo kultūros paveldo plėtros priemonės turėtų sulaukti nekonkursinio finansavimo.
Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė iškėlė užsistovėjusią Mažosios Lietuvos heraldikos kūrimo problemą. Mažoji Lietuva turėjo viltį, kad Klaipėdos krašto atmintinus metus pasitiks, turėdama valstybiniu lygiu pripažintą herbą ir vėliavą. Tačiau joks sprendimas dėl Mažosios Lietuvos herbo nėra priimtas. Ji paprašė Seimo narių tarpininkauti Mažosios Lietuvos ir Lietuvos heraldikos komisijos diskusijoje.
Seimo Etno bičiulių bei Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupių pirmininkas Kęstutis Vilkauskas padėkojo EKGT ir LNKC atstovėms už aktualius pasisakymus. Aptarti galimi iškeltų problemų sprendimo būdai.
EKGT informacija
Paveikslėlyje – aukštaitišika lovatiesė (1903 m. Molėtų r. Aveliškių k. Pakuliniai verpalai. 190x110. LBM 961). Iš Lietuvos liaudies buities muziejaus virtualios parodos >>>