Etninė kultūra valstybės strateginiuose dokumentuose ir savivaldoje
Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė priminė, kad nepaisant Tarybos prieštaravimo, 2020 m. iš Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo buvo išbraukta Etninės kultūros plėtros valstybinė programa, kuria remiantis buvo planuojama kryptinga ir nuosekli etninės kultūros plėtra. Pažadas, kad etninė kultūra bus integruota į Kultūros ministerijos parengtą Kultūros ir kūrybingumo plėtros programą, nebuvo įvykdytas. Tai etninės kultūros lauką veikia labai neigiamai – neturint strateginio šią sritį koordinuojančio dokumento, stringa etninės kultūros plėtra savivaldybėse. D. Urbanavičienės nuomone, galbūt vertėtų grąžinti Etninės kultūros plėtros valstybinę programą ar parengti kitą strateginį dokumentą, skirtą etninės kultūros plėtrai.
Tarybos narė, Mažosios LIetuvos regioninės tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė pastebėjo, kad nerimą kelia daug su etnine kultūra susijusių procesų, vykstančių savivaldoje. Dėmesio etninei kultūrai mažėja ne tik dėl strateginio dokumento trūkumo. Kita priežastis – Kultūros ministerijoje nėra už etninę kultūrą atsakingo padalinio, tad niekas neberengia jokių šios srities analizių, niekas nesirūpina sisteminga šios srities plėtra, nėra su kuo pasitarti. Dar vienas dalykas – V. Griškevičienės nuomone, etninės kultūros globa savivaldybėse turėtų būti ne savarankiška, o valstybės deleguota funkcija. Lygiai kaip ir jaunimo reikalai. Tada atsirastų ir finansavimas, ir kitoks požiūris.
Įsiklausę į šias Tarybos narių keliamas problemas, Seimo Etno bičiulių grupės nariai pasiūlė bandyti jas spręsti bendromis jėgomis. Rima Baškienė paragino visiems kartu šias problemas išsakyti Kultūros ministrui. Jos nuomone, čia į talką reikėtų pasikviesti ir Lietuvos savivaldybių asociaciją.
Etnokultūrinis ugdymas ir specialistų rengimas
Tarybos nariai iškėlė kitą itin nerimą keliančią problemą: šiuo metu visiškai neberengiami etninės kultūros specialstai, o vaikai mokykloje negauna sistemingų etninės kultūros žinių.
D. Urbanavičienės pastebėjimu, šiokių tokių vilties ženklų yra. Kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Nacionaline švietimo agentūra rengiama Etninės kultūros programa 1–12 klasėms. Etninė kultūra galės būti dėstoma kaip pasirenkamas dalykas. Programa turėtų būti šiemet patvirtinta ir startuoti kitais metais. Tačiau yra tik 20 mokyklų, kurios yra išlaikiusios etninės kultūros kryptį. O aukštosiose mokyklose nėra jokios etninės kultūros studijų programos, vadinasi, specialistų rengimas yra visiškai sustabdytas. To priežastis – etnologija išbraukta iš Studijų krypčių sąrašo.
Reaguodamas į šią problemą, Etno bičiulių grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas pasiūlė visiems kartu susitikti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovais.
Kiti klausimai
Seimo Etno bičiulių grupei taip pat perduotas siūlymas dėl Valstybinių pensijų įstatymo papildymo suteikiant teisę Nacionalinės (1992–2017 m. laikotarpiu – valstybinės) J. Basanavičiaus premijos laureatams gauti valstybinę pensiją. Tarybos nuomone, tokiu būdu Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos statusas būtų visiškai prilygintas Nacionalinės kultūros ir meno premijos statusui.
Užsiminta apie nematerialaus kultūros paveldo plėtros problemas. Valstybė yra įsipareigojusi užtikrinti nematerilaus kultūros paveldo plėtrą pagal tarptautinę konvenciją, tačiau realiai nėra sukurta šią plėtrą užtikrinančių priemonių sistema. Tam nėra numatyta atskiro finansavimo. Nematerialusis kultūros paveldas sutapatinamas su materialiuoju, kas taip pat apsunkina jo globą.
Taryba taip pat priminė savo siūlymą dėl Žirgo atmintinų metų paskelbimo.
EKGT informacija
