Atsiliepdama į Sūduvos regiono tarybos siūlymą įstatymų lygmeniu keisti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono pavadinimą ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros kvietimą šiuo klausimu pareikšti nuomonę, Etninės kultūros globos taryba balandžio 1 dieną surengė Regionų kultūros politikos grupės posėdį. Posėdyje pritarta Sūduvos regiono tarybos siūlymui. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvos Respublikos Prezidentūrai išsiųstas raštas, kuriame siūloma „keisti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintą etnografinio regiono pavadinimą Suvalkija (Sūduva) į pavadinimą Sūduva, arba bent Sūduva (Suvalkija)". 

Teikdama šį siūlymą EKGT pastebi, kad jau prieš 20 metų kuriant EKGT padalinius etnografiniuose regionuose, aptariamo regiono atstovai siekė, kad būtų įtvirtintas Sūduvos pavadinimas. Tačiau tada tam pasipriešino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, aiškindami, kad Sūduva yra istorinės srities pavadinimas, vartotinas daugiau istoriniame kontekste. Siekiant kompromiso, 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintuose Etninės kultūros globos tarybos nuostatuose buvo įvardyta Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos taryba. Toks etnografinio regiono pavadinimas buvo įrašytas ir į Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą.

Tačiau krašto atstovai nuolatos kėlė šio regiono vardo klausimą, reikalaudami įtvirtinti Sūduvos pavadinimą. Šiam regionui atstovaujanti EKGT regioninė taryba, kurią sudaro atstovai iš visų regiono sudėtyje esančių savivaldybių bei visuomeninių organizacijų, vieningai sutaria, kad būtina įtvirtinti Sūduvos vardą kaip pagrindinį etnografinio regiono pavadinimą. Sūduvos vardą renkasi daugelis bendruomenių įkurtų vietos veiklos grupių, įvairios asociacijos, sportinės komandos ir klubai, šis pavadinimas naudojamas pristatant regioną oficialiuose kelionių giduose ir pan. Kaip rodo etnoregioninę tapatybę tyrinėjusios dr. Almos Ragauskaitės vėlyviausi tyrimai, šiame regione etnokultūrinė savimonė, siejama su Sūduvos ir (ar) sūduvietiška tapatybe, yra daug aktyvesnė už Suvalkijos ir (ar) suvalkietišką tapatybę.

EKGT rašte išreiškiama nuomonė, kad vietos žmonių regioninė savimonė yra bene svarbiausias etnografinio regiono apibrėžties dėmuo. Be to, galima atkreipti dėmesį, kad Sūduva yra seniausias regiono pavadinimas. Jį sugrąžinti kaip pagrindinį siekta ir tarpukariu. Sūduvos pavadinimo po Antrojo pasaulinio karo laikėsi ir Lietuvos išeiviai. Regiono gyventojų etnosas ir mūsų laikus pasiekęs dvasinis etnokultūrinis paveldas susiformavo laikotarpiu iki XIX a. pabaigos ir dar seniau, kai teritorija buvo vadinama Sūduva. Tuo tarpu Suvalkijos pavadinimas nėra etnonimas, jis sudarytas pagal kitoje valstybėje (Lenkijoje) dabar esančio miesto Suvalkai pavadinimą, kai carinės Rusijos laikais buvo įkurta Suvalkų gubernija, gyvavusi nuo 1867 m. iki Pirmojo pasaulinio karo. Sovietmečiu Suvalkijos pavadinimas, užgožiant Sūduvos pavadinimą, etnologų darbuose ir Lietuvos žmonių sąmonėje buvo įtvirtintas dirbtinai.

Su EKGT raštu galima susipažinti čia >>>

EKGT informacija
Nuotraukoje – skrynia iš Šakių rajono. Skrynios autorius nežinomas. Eksponatą saugo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, inventorinis numeris – LNDM LM 1532. Nuotrauka iš virtualios parodos „Klaičio skrynios  Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje >>>