EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė buvo pakviesta išdėstyti svarbiausius EKGT siūlymo argumentus. Ji išvardijo keletą Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriuose pripažįstama, kad etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo pamatas, o valstybė kartu su savivaldybėmis privalo globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant ir puoselėjant nacionalinės kultūros tapatumą, ugdant tautinę savimonę ir pilietiškumą.
Tačiau realybėje šie įpareigojimai nėra nuosekliai vykdomi. Pernai Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva buvo atliktas etninės kultūros būklės savivaldybėse tyrimas, kuris parodė, kad vos 4 savivaldybės iš 60 turi etninės kultūros specialisto etatus, tik 9 turi etninės kultūros plėtros programas. Etninės kultūros finansavimas priklauso nuo savivaldybės vadovybės požiūrio.
Siekdama, kad etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo (kurį puoselėti įpareigoja ir tarptautinė UNESCO konvencija) globa, kartu ir tautinės ir pilietinės tapatybės formavimas savivaldybėse vyktų atsakingai ir sistemingai, EKGT siūlo etninės kultūros globą nustatyti kaip valstybės savivaldybėms deleguotą funkciją. Siūloma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje pateiktą valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų sąrašą papildyti funkcija „pilietiškumo, patriotizmo ir tautinės savimonės ugdymas, etninės kultūros ir vietos tradicijų globa, kultūros paveldo (nematerialaus ir materialaus) apsauga“.
Į šį siūlymą Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai pažiūrėjo palankiai ir paprašė Etninės kultūros globos tarybos vardu pateikti oficialų siūlymą dėl įstatymo keitimo.
Oficialiu raštu 2022 05 19 EKGT pateiktą siūlymą rasite čia >>>
EKGT informacija
Vilniaus etninės kultūros centro nuotrauka
