Prieš metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) patvirtino „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programą, kurios pirmajam etapui iki 2026 m. vidurio skiriama net iki 255,1 mln. Eur iš ES lėšų ir Lietuvos biudžeto. Šią programą jau pradeda įgyvendinti atrinktos mokyklos ir savivaldybės, rengdamos konkrečius priemonių planus.

Tačiau kai kuriose savivaldybėse dirbantys mokytojai sunerimo, kad į TŪM programos įgyvendinimą neleidžiama įtraukti etninės kultūros ugdymo plėtrai skirtų priemonių. Štai Rokiškio rajono savivaldybės atstovai atmetė į TŪM programą įtrauktos mokyklos siūlymą joje įkurti Folkloro studiją-klasę, nupirkti tradicinių muzikos instrumentų ir vaikams pasiūdinti komplektą aukštaitiškų tautinių drabužių, sukurti vaiką veikiančią aplinką, kuri padėtų geriausiai įgyvendinti etninės kultūros ugdymo pagrindinius siekius ir turinį taikant pažangius ugdymo metodus. Savivaldybės atstovai tvirtina, kad folkloras ir apskritai etninė kultūra netinka TŪM Kultūrinio ugdymo programai, kurioje turėtų būti tik šiuolaikinė kultūra.

Tačiau pačioje TŪM programoje toks apribojimas dėl etninės kultūros neįvardytas, jį galima įžvelgti tik paviešintoje šios programos koncepcijoje, kurioje kalbant apie kultūrinio ugdymo stiprinimą nurodytas bendradarbiavimas tik su profesionalaus meno kolektyvais.

Kita vertus, TŪM programos įžanginėje dalyje tvirtinama, kad ši programa parengta vadovaujantis Lietuvos 2021–2030 m. nacionaliniu pažangos planu, o šio plano 4-as strateginis tikslas yra „Stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą“. Tačiau tikslo stiprinti tautinį tapatumą įgyvendinimo galimybės tiek TŪM programoje, tiek jos koncepcijoje nėra aiškiai įvardytos.

TŪM programa turi atliepti ne tik Lietuvos nacionalinį pažangos planą, bet ir kitus teisės aktus. Etninės kultūros ir tautinės savimonės ugdymo svarbą pabrėžia Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlis „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“, su kuriuo Vyriausybė turi suderinti visų rengiamų teisės aktų projektus (ypač turint omenyje dabartinę situaciją dėl karo Ukrainoje). Etnokultūrinio ugdymo svarbą ir valstybės įsipareigojimus šioje srityje įtvirtino ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas.

Būtina priminti, kad 2022 m. ŠMSM patvirtino atnaujintą Etninės kultūros bendrąją programą 1–12 klasėms, kuri galėtų būti sėkmingai įgyvendinama panaudojant TŪM programos teikiamas dideles finansines galimybes, ir kartu įgyvendinant TŪM programos tikslą iki 2030 m. kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti.
Šie klausimai bus aptariami vasario 28 d. Seimo nario Roberto Šarknicko rengiamoje Spaudos konferencijoje, kurioje pasisakys Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, EKGT kviestinė mokslininkė, mokytoja doc. dr. Gaila Kirdienė ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė Rūta Čėsnienė.

Konferencijos pradžia 16.30 val. Kviečiame stebėti:
https://www.youtube.com/watch?v=uvtLvubLGd8

EKGT informacija 
Nuotraukoje – 1844 m. sukurta verpstė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų (ČDM Lt 1976, www.limis.lt)