D. Urbanavičienės pastebėjimu, nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio Lietuvoje kilęs etnokultūrinis sąjūdis per porą dešimtmečių tapo vienu iš reikšmingiausių Persitvarkymo Sąjūdžio galios šaltinių. Jis reiškėsi per žygeivių klubų, kraštotyrininkų ir ramuviečių būrelių, folkloro ansamblių ir dainų klubų veiklą ir sugebėjo sukurti sovietinei ideologijai netarnaujantį alternatyvų sociumą su savo moraliniu kodeksu, neblogai išvystyta kultūros, švietimo ir informacijos sistema. Jame gimė siekis atsiriboti nuo režimo, išsaugoti tautinę tapatybę ir kultūrą. Ryškiausi etnokultūrinio sąjūdžio elemetai: 1989 m. įsteigta prof. Norberto Vėliaus vadovaujama Lietuvių etninės kultūros draugija bei nuo 1990-ųjų atgaivinti etninės kultūros plėtotę palaikantys Kultūros kongresai.
Tačiau dabar požiūris į etninę kultūrą, o kartu ir etninės kultūros situacija valstybėje yra radikaliai pasikeitę:
- Nepriklausomybės pradžioje Kultūros ir švietimo ministerijoje buvo įsteigtas Etninės kultūros skyrius. Dabar šioje ministerijoje nėra nė vieno etninės kultūros specialisto.
- Atkūrus laisvę buvo įsteigta 12 etninės kultūros centrų: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Panevėžyje, Kelmėje, Kaišiadoryse ir Pakruojo rajone, Rokiškio, Ignalinos, Kauno rajonuose. Dabar liko tik 5 (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Doviluose ir Kelmėje).
- Nuo 1990-ųjų daugelyje mokyklų buvo įvestos etninės kultūros pamokos, sukurti folkloro ansambliai, nes tokias nuostatas skatino ir M. Lukšienės sukurta tautinės mokyklos koncepcija, besiremianti etnokultūriniais pagrindais. Dabar Lietuvoje liko tik kelios mokyklos – etninės kultūros židiniai.
- 1989–1990 m. įsteigti etnologinės krypties studijų padaliniai aukštosiose mokyklose (LMTA, VDU, KU, Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje ir t. t.), pradėta rengti etnologus, etnomuzikologus, folkloro ansamblių vadovus. Dabar beveik niekur etninės kultūros specialistai nerengiami, nuo 2016 m. etnologija išbraukta iš studijų krypčių sąrašo.
- 1991 metais Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytas švietimo tikslas perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, sudaryti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei formuotis. Šiandien į šį tikslą nėra orientuojamasi.
- 1997 m. priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas įtvirtino būtinybę ugdyti tautinę savimonę, užtikrinti lietuvių tautos etninės kultūros, kultūros savitumo ir papročių išsaugojimą. Šiandien šio prioriteto nėra paisoma.
- 1999 m. priimto Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo preambulėje įtvirtinta: „...etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas...“ Istatymas įpareigojo Vyriausybę įsteigti Etninės kultūros plėtros fondą. Tačiau 2004 m. šis įpareigojimas iš įstatymo išbrauktas. 2020 m. nutarta atsisakyti ir Etninės kultūros plėtros programos.
- 2007 m. patvirtintas Tautinio paveldo produktų įstatymas, skirtas tradicinių amatų plėtrai, tautinio paveldo produktų kokybės sertifikavimui. Šiandien Žemės ūkio ministerijoje nebeliko atskiro Tautinio paveldo produktų skyriaus, jo funkcijas atlieka tik 2 žmonės.
Esminės etninės kultūros plėtros problemos, į kurias labiausiai reikėtų sutelkti dėmesį šiandien, pasak D. Urbanavičienės, yra:
- Etninės kultūros ugdymas: galima pasidžiaugti, kad 2012 m. parengtos etninės kultūros ugdymo rekomendacijos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams, ŠMM patvirtintos etninės kultūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, nuo 2018 m. vyksta Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada. Tačiau etninės kultūros Lietuvos mokyklose nėra kaip dalyko, nerengiama pradinio ugdymo etninės kultūros programa.
- Džiugu, kad yra parengta etninės kultūros ugdymo samprata specializuotoms ugdymo įstaigoms. Deja, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsisako ją tvirtinti.
- Etninės kultūros tyrimai: vis sunkiau vykdyti lauko ir tęstinius fundamentinius etninės kultūros tyrimus, nes įsivyravo konkursinis finansavimas, LMT rėmimas mažėja, pagal vertinimo metodiką neatsižvelgiama į lituanistinių tyrimų specifiką ir Lietuvos poreikius.
- Aukštojo mokslo reforma: „studentų krepšelio“ principas sužlugdė etnologines specialybes, neatsižvelgiama į poreikį turėti šalyje regioninius universitetus, reikalingus regioninei plėtrai.
- Regioninė (kultūros) politika: nesiremiama regionų savarankiškumu, regionai (apskritys) sudaryti neatsižvelgiant į istorinę ir kultūrinę regioninę savimonę, etnografiniai regionai eliminuojami iš regioninės politikos.
- Etninės kultūros finansavimas: Lietuvos kultūros tarybos sudėtis ir ekspertų parinkimas, regioninis finansavimo modelis nesudaro galimybės kompetentingai vertinti etninės kultūros projektus, vis mažinama šiai sričiai skiriama kvota – skirtingai nei Estijoje ir kitose šalyse, nėra atstovavimo pagal atskiras kultūros sritis ir kvotų joms proporcingo paskirstymo.
Svarbiausi valstybės dokumentai, kuriuose reikėtų esminių pakeitimų siekiant etninės kultūros plėtros:
- Kultūros strategija 2030, Kultūros politikos pagrindų įstatymas: jame nėra apibrėžti kultūros prioritetai, neatsižvelgiama į atskirų kultūros sričių specifiką, pernelyg iškeltas Lietuvos kultūros tarybos vaidmuo atliekant kultūros (ir etninės kultūros) stebėseną bei formuojant kultūros politiką, ignoruojamos kitos ekspertinės institucijos (EKGT, LNKC ir t. t.), orientuojamasi į komerciją bei kultūros paslaugų plėtrą, bet ne į kultūrinės saviraškos augimą.
- Kultūros paveldo koncepcija: joje nėra aiškaus materialaus ir nematerialaus paveldo specifikos ir apsaugos metodų atskyrimo; dėmesys materialiajam kultūros paveldui ženkliai vyrauja, kai tuo tarpu nematerialusis kultūros paveldas lieka šešėlyje.
- Valstybės strateginio valdymo įstatymas: jame pagrindinis vaidmuo suteiktas atskiroms ministerijoms, tačiau Seimui atskaitingų institucijų (EKGT ir kt.) vaidmuo nėra apibrėžtas, tad nėra užtikrinamas atskirų kultūros sričių ekspertų kompetencijos panaudojimas; atsisakyta horizontalių plėtros programų, todėl etninės kultūros plėtros programa išbraukta iš Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo.
- Nacionalinės pažangos planas 2030: jame vietos etninei kultūrai nėra.
EKGT informacija
Portalo www.alkas.lt nuotrauka
