2022 m. birželio 14 d. įvyko Etninės kultūros globos tarybos posėdis. Prieš vasaros atostogas paskutinį kartą susirinkusi Taryba aptarė nemažai aktualių klausimų.

Etnologijos ir folkloristikos studijos

Viena iš svarbiausių aptartų problemų – etnologijos ir folkloristikos studijų aukštosiose mokyklose inicijavimas.

Šis klausimas Taryboje nagrinėjamas jau ne pirmą kartą. Jam skiriama tiek daug dėmesio dėl to, kad šiuo metu Lietuvoje nebėra nė vienos aukštosios mokyklos, kurioje būtų rengiami bakalauro pakopos etnologai ar kiti lietuvių etninės kultūros specialistai. Anksčiau etnologijos bakalaurus rengęs Vytauto Didžiojo universitetas šiuo metu vietoje to siūlo studijuoti Skandinavijos arba Rytų Azijos šalių kalbas ir kultūras. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete galima rinktis etnologijai artimą Kultūros istorijos ir antropologijos specialybę, tačiau čia orientuojamasi į platesnę perspektyvą, lietuvių etninei kultūrai skiriama ne itin daug dėmesio.

Etninės kultūros globos tarybos įsitikinimu, nors vienoje Lietuvos aukštojoje mokykloje turėtų būti rengiami lietuvių etninę kultūrą išmanantys etnologai ar kiti etninės kultūros specialistai. Taryba jau ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas siūlydama grąžinti etnologijos ir folkloristikos studijų kryptį į Studijų krypčių ir krypčių grupių sąrašą, kuriuo remiantis organizuojamos studijos aukštosiose mokyklose. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, sąrašo keisti nereikia – etnologijos ir folkloristikos studijas galima organizuoti ir dabar, jeigu tik atsirastų tuo suinteresuota aukštoji mokykla.

Tarybos posėdyje dalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedros vedėja doc. dr. Laimutė Anglickienė patvirtino, kad atnaujinti etnologijos ir folkloristikos programą būtų įmanoma. Tačiau reikėtų įrodymų, jog atsiras pakankamai norinčių studijuoti. Ši programa prieš keletą metų buvo panaikinta būtent dėl to, kad ji nesurinko pakankamai studentų.

Tarybos ekspertų įsitikinimu, tokioje situacijoje valstybė turėtų kurti priemones, skatinančias jaunus žmones rinktis etnologo ar etninės kultūros specialisto profesiją. Pavyzdžiui, galėtų būti steigiamos stipendijos ar pan. Tačiau kur kas efektyvesnis sprendimas – užtikrinti, kad etninės kultūros specialistai ras darbo vietą. Tam reikėtų įtvirtinti etninės kultūros pamokas mokyklose, kurios tiek Tarybos, tiek Pasaulio lietuvių bendruomenės nuomone, yra labai reikalingos kaip pilietiškumo ugdymo priemonė.

Posėdyje nutarta parengti raštą, adresuotą Seimo Istorinės atminties komisijai, Nacionalinio saugumo ir  gynybos komitetui, Kultūros komitetui, Švietimo ir mokslo komitetui ir pasiūlyti surengti pasitarimą dėl strateginių sprendimų siekiant užtikrinti etninės kultūros specialistų rengimą.

Siūlymai dėl Tautinio paveldo produktų įstatymo tobulinimo

Kitas Tarybos posėdyje nagrinėtas klausimas – siūlymai dėl Tautinio paveldo produktų įstatymo tobulinimo. Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad šiame įstatyme yra įtvirtinta baigtinė tautinio paveldo produktų sertifikavimo data (2025 m. gruodžio 31 d.). Jos nuomone, tautinio paveldo produktų sertifikavimas turėtų būti tęsiamas neribotą laiką.

Posėdyje dalyvavusi Žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė Violeta Dubnikienė, kuruojanti tautinio paveldo klausimus, atkreipė dėmesį į kitą problemą. Pasak jos, Žemės ūkio ministerijoje vis suabejojama, ar tikrai tautinis paveldas turėtų būti žemės ūkio reikalais užsiimančios ministerijos rūpestis. Pamąstoma, kad tautinis paveldas turėtų būti kuruojamas Kultūros ministerijos arba jai pavaldžių institucijų.

Posėdyje nutarta rudenį inicijuoti tarpinstitucinį susitikimą dėl Tautinio paveldo produktų įstatymo tobulinimo, pakviesti į jį Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų ir kitų institucijų atstovus.

Siūlymai įtraukti škudžių avių veislę į Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąrašą

Dar 2011 metais Taryba kartu su Lietuvos škudžių avių augintojų asociacija buvo pateikusi siūlymą įtraukti į Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąrašą avių škudžių veislę. Tačiau šis siūlymas iki šiol nebuvo įgyvendintas.    

Posėdyje dalyvavusio Lietuvos škudžių avių augintojų asociacijos vadovo Kęstučio Samušio nuomone, siūlymą reikėtų pateikti iš naujo, nes yra gauta dar daugiau duomenų, liudijančių, kad avys škudės turėtų atsirasti Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąraše. Nutarta taip ir padaryti.

Taip pat pritarta posėdyje dalyvavusio Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus minčiai pasiūlyti Etninės kultūros globos tarybos atstovą į Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo tarybą.

Diskusijos apie nematerialaus kultūros paveldo archyvų teisinę apsaugą organizavimas

Dar vienas jau seniai Tarybos keliamas klausimas – nematerialaus kultūros paveldo archyvų teisinis reglamentavimas. Aukštųjų mokyklų, mokslo institutų ir kitų institucijų sukaupti nematerialaus kultūros paveldo archyvai nepatenka į Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo akiratį. Todėl šie archyvai, kuriuose saugoma unikali nematerialaus kultūros paveldo medžiaga, paramos niekur negauna. 

Nutarta rudenį atnaujinti diskusiją šia tema, pakviesti joje dalyvauti aukštųjų mokyklų, mokslo institutų, Baltijos audiovizualinių archyvų tarybos ir kitų su nematerialaus kultūros paveldo saugojimu susijusių institucijų atstovus.

Etninės kultūros sklaida

Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad šiemet tarptautiniam folkloro festivaliui „Skamba skamba kankliai“, kurį itin vertina ir brangina visa folkloro bendruomenė, teko itin mažai Lietuvos radijo ir televizijos dėmesio. Pasidalinta patirtimi, kad LRT kartais atsisako transliuoti ir kitus solidžius etnokultūrinius renginius. Nutarta, kad vėl reikia kelti etninės kultūros sklaidos klausimą LRT taryboje.

Kartu atkreiptas dėmesys, kad virtualioje erdvėje egzistuoja didelis kokybiškos etnokultūrinės audiovizualikos stygius. Palyginti su tuo, kaip etninė kultūra virtualioje erdvėje pristatoma Ukrainoje, akivaizdu, kad Lietuva šioje srityje smarkiai atsilieka. Tarybos nario Jono Vaiškūno nuomone, ši situacija rodo, kad etninė kultūra Lietuvoje valstybiniu lygiu yra finansuojama menkai. Šis stygius atspindi tai, kad valstybėje nėra etninę kultūrą palaikančio požiūrio ir jį įtvirtinančios strategijos.

Taryba nuolat kelia etninės kultūros valstybinio finansavimo klausimą. Tai bus daroma ir toliau. Sprendžiant etnokultūrinės audiovizualikos trūkumo virtualioje erdvėje problemą, nutarta pakviesti į talką Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, paraginant etnomuzikologijos ir kino meno studentus įsitraukti į etnokultūrinės audiovizualikos kūrybą.   

Siūlymai dėl Muziejų įstatymo keitimo

D. Urbanavičienė informavo, kad kartu su Tarybos nare, Lietuvos liaudies buities muziejaus direktore Gita Šapranauskaite ir Tarybos teisininke Ugne Žemaityte dalyvavo  Kultūros ministerijos organizuotame pasitarime dėl Muziejų įstatymo tobulinimo. Tarybos  vardu pateikti pirminiai siūlymai dėl Muziejų įstatymo naujos redakcijos. Pavyzdžiui, siūlymas labiau akcentuoti muziejaus kaip nematerialaus kultūros paveldo saugotojo, tautinės, regioninės ir (ar) vietinės tapatybės ugdytojo vaidmenį. Nutarta labiau išdiskutuoti siūlymus dėl Muziejų įstatymo tobulinimo tarpusavyje ir dalyvauti tolimesnėse Kultūros ministerijose rengiamose diskusijose.

EKGT informacija