Etninės kultūros globos taryba

Naujienos

Tarybos posėdyje aptarta

2022 m. rugsėjo 13 d. Etninės kultūros globos tarybos posėdyje aptarta keletas svarbių etninės kultūros lauko klausimų. Pirmasis iš jų – siūlymai dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus projekto tobulinimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva šiuo metu vykdomas Lietuvos profesijų klasifikatoriaus tobulinimas. Etninės kultūros globos taryba jau pernai buvo pateikusi siūlymą į Lietuvos profesijų klasifikatorių įtraukti daugiau su etnine kultūra susijusių profesijų: pastebėta, kad klasifikatoriuje trūksta tokių specialybių kaip etninės kultūros specialistas, etnografas, etnomuzikologas ir t. t.; pasiūlyta klasifikatorių papildyti tradicinę amatininkystę atspindinčiomis profesijomis. Posėdyje sudaryta darbo grupė, kuri įsigilins į naujai rengiamą Lietuvos profesijų klasifikatoriaus projektą.

Posėdyje aptartas suplanuotas renginys – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“. Jau yra susitarta, kad ši konferencija bus organizuojama Seime kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Tarybos nariai aptarė pagrindines temas, kurios turėtų būti paliestos šioje konferencijoje. Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė pasiūlė visų pirma akcentuoti tautiškumo išsaugojimo svarbą formuojant kultūros politikos prioritetus. Panašu, kad meilė savo etninei kultūrai, stipri etninė tapatybė yra ukrainiečių kovingumo atspirties taškas, tad apie tuos dalykus tikrai verta kalbėti. Žilvyčio Šaknio įsitikinimu, konferencijoje reikia aptarti etnokultūrinio ugdymo problemą.  Tarptautiniai tyrimai rodo, kad nuostata palikti savo šalį tarp Lietuvos jaunimo yra daug labiau paplitusi nei kitose šalyse. Viena iš pagrindinių tokio reiškinio priežasčių – nuoseklaus etnokultūrinio ugdymo švietimo sistemoje trūkumas. Virginijus Jocys pasiūlė išanalizuoti, kaip stiprinant etninę tapatybę Ukrainoje panaudojami etniniai simboliai – tautinis kostiumas, tradicinių kalendorinių švenčių atributai ir t. t. Olijardo Lukoševičiaus nuomone, konferencijoje vertėtų pakalbėti ir apie administracinio suskirstymo bei savivaldybos klausimus. Jo nuomone, išardymas senosios valsčių sistemos, kurioje buvo sudarytos sąlygos savarankiškai reikštis vietos bendruomenėms, buvo viena svarbiausių priežasčių, lėmusių daugybę Lietuvos problemų, tarp kurių yra ir silpnos etninės tapatybės problema. 

Aptartas ir kitas EKGT suplanuotas renginys – konferencija Seime, skirta savivaldybių valdžios atstovams. Joje būtų aptariamos būtent savivaldos problemos, taip pat ir savivaldybių skiriamas dėmesys etninei kultūrai. 

Nutarta, kad baigiamasis Sūduvos metų renginys – konferencija Seime – bus surengta lapkričio 23 d. Pagrindines jos temas nutarta pavesti išgryninti Suvalkijos (Sūduvos) regioninei tarybai.

Posėdyje analizuotas EKGT uždavinys parengti etnoregioninės tapatybės ugdymo centrų kūrimo ar stiprinimo rekomendacijas. Šis uždavinys yra numatytas Kultūros paveldo aktualizavimo ir išsaugojimo 2020–2024 m. veiksmų plane. D. Urbanavičienė pastebėjo, kad kultūros židiniai, kuriuos būtų galima įvardinti kaip etnoregioninės tapatybės ugdymo centrus, daug kur yra. Pavyzdžiui, Mažojoje Lietuvoje tai – Klaipėdos etnokultūros centras, Zanavykijoje – Zanavykų muziejus. Gairių tikslas būtų išgryninti etnoregioninės tapatybės ugdymo centro apibrėžimą, surinkti duomenis apie Lietuvoje jau esančius etnoregioninės tapatybės ugdymo židinius, sukurti tokių centrų bendradarbiavimo sistemą ir t. t.

Posėdyje nutarta kasmetinį bendrą Etninės kultūros globos tarybos ir jos regioninių padalinių posėdį surengti spalio 14 dieną Zanavykų muziejuje. 

EKGT informacija

X