Jai pritarė Tarybos posėdyje svečiavęsis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys prof. dr. Valdas Rakutis. Pasak jo, šiuo metu tikrai būtina koncentruoti dėmesį į tapatybės stiprinimą. O tapatybė, pasak V. Rakučio, negali būti kažkokia abstrakti, ji gali būti tik konkrečios pilies piliečių tapatybė. Tik turėdami tokią tapatybę, piliečiai apsisprendžia ginti savo šalį. „Įsisiūbavus emigracijos ir imigracijos bangoms, kyla nauji iššūkiai, – kalbėjo jis. – Tad būtent dabar labai svarbu tapatybę stiprinti. Šiuo atveju labai pravartu pasitelkti Lenkijos pavyzdį, kaip ji organizuoja savo tarptautinę bendruomenę. Stiprindami savo piliečių tautinę tapatybę, jie tapo viena stipriausių valstybių Europoje. O tie, kurie stengėsi vengti savo nacionalinių bruožų, pavyzdžiui, Vokietija, turi labai didelių problemų“.
Posėdyje nutarta kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu Seime surengti konferenciją, kurioje būtų keliami tapatybės stiprinimo ir etninės kultūros puoselėjimo klausimai Rusijos ir Ukrainos karo kontekste. Tai būtų galimybė ir dar kartą aptarti XX a. antroje pusėje Lietuvoje kilusio etnokultūrinio sąjūdžio reikšmę Lietuvos kelyje į nepriklausomybę.
Etninės kultūros specialisto apibrėžtis ir kompetencijų tobulinimas
Etninės kultūros globos tarybai vis dažniau keliant etninės kultūros specialistų poreikio švietimo, kultūros ir valstybės valdymo sektoriuose klausimą, atsirado būtinybė tiksliai apibrėžti, kas gali vadintis etninės kultūros specialistu – kokiomis kompetencijomis toks specialistas turi pasižymėti.
Tarybos narys Zigmas Kalesinskas atkreipė dėmesį, kad reikėtų atskirti etnologo sąvoką nuo etninės kultūros specialisto sąvokos. Etnologas – tai mokslininkas tyrėjas, o etninės kultūros specialistas nebūtinai turi būti mokslininkas, jis turi turėti žinių, reikalingų dirbant muziejuje, kitoje kultūros įstaigoje ar švietimo sektoriuje.
Išgryninti etninės kultūros specialisto apibrėžimą pavesta EKGT Etninės kultūros sąvokų ir Švietimo ir mokslo darbo grupėms. Atliktus šį darbą bus galima imtis kito – kultūros ir kitų specialistų (apimant pedagogus) kompetencijų tobulinimo etninės kultūros srityje bendrųjų gairių parengimo. Šią užduotį EKGT kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įpareigota atlikti pagal Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų planą.
Sūduvos regiono vardas
Daugiausia diskusijų vyko Sūduvos etnografinio regiono pavadinimo klausimu. Gegužės pradžioje elektroniniu būdu atlikus EKGT regioninės Suvalkijos (Sūduvos) tarybos narių apklausą paaiškėjo, kad 80 proc. pasisako už šiuo metu įtvirtinto regiono vardo „Suvalkija (Sūduva)“ keitimą teisiniuose dokumentuose, renkantis viengubą pavadinimą „Sūduva“.
Posėdyje tokiai pozicijai nepritarė Tarybos narys dr. Žilvytis Šaknys. Jis atkreipė dėmesį, kad apklausa padaryta ne tarp visų Suvalkijos žmonių, o tik tarp regioninės tarybos narių. Siauros grupės ir platesnės visuomenės nuomonė gali ženkliai skirtis. Be to, norint įtvirtinti Sūduvos pavadinimą teisiniuose dokumentuose, reikės parašyti mokslinę, etnologijos principus atitinkančią motyvaciją, o didžioji dalis regioną tyrinėjančių mokslininkų etnologų pasisako prieš tokį regiono pavadinimo keitimą.
Ž. Šakniui pritarė Tarybos narė doc. dr. Dalia Senvaitytė. Jos nuomone, nereikėtų painioti istorinių žemių su etnografiniais regionais ir baltų genčių su dabartiniais lietuviais. Nėra ištirta, kokį poveikį Suvalkijos etnografinio regiono kultūrai padarė sūduvių gentis. Kitas argumentas – sūduvių genties teritorija nesutampa su Suvalkijos etnografinio regiono teritorija. Atsižvelgiant į žmonių nuomonę galima derinti du pavadinimus, tačiau imti vien pavadinimą „Sūduva“ – ne.
D. Urbanavičienė nesutiko, kad tarp istorinės Sūduvos ir etnografinės Suvalkijos esanti griežta atskirtis. Remdamasi savo tyrinėjimais ji pabrėžė, kad vėlyvuose folkloro užrašymuose matomi labai senos praeities pėdsakai. O pirmajame Suvalkijos žemėlapyje, paskelbtame 1915 metais, regiono ribos iš esmės sutampa su Sūduvos ribomis, nustatytomis Melno taikos sutartimi 1422 m. Stebėjimai liudija, kad Sūduvos pavadinimą palaiko ne tik regioninės tarybos nariai, bet ir platesnė šio krašto visuomenė.
Dauguma Tarybos narių išreiškė poziciją, kad reikia gerbti vietos žmonių ir regioninės tarybos nuomonę. Balsavimo metu Tarybos narių balsų dauguma pritarta regioninės tarybos iniciatyvai keisti regiono pavadinimą.
EKGT informacija
