- Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija tęsia Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos tradiciją.
- Premijos paskirtis – įvertinti pavienių asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
- Premiją skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtinta komisija.
- Komisiją sudaro 9 nepriekaištingos reputacijos nariai, iš kurių 2 narius – Nacionalinės arba Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatus – skiria kultūros ministras ir 7 narius, atsižvelgdama į savo padalinių etnografiniuose regionuose (regioninių tarybų) ir kitų institucijų siūlymus, išrenka Etninės kultūros globos taryba, tarp kurių: 2 nariai pasiūlyti kultūros įstaigų, veikiančių etninės kultūros srityje; 2 nariai pasiūlyti mokslo ir studijų institucijų, atliekančių tyrimus etninės kultūros srityje ir (ar) rengiančių šios srities specialistus; 3 nariai pasiūlyti nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos lygmeniu veikiančių etninės kultūros srityje.
- Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Įteikus Premiją, Etninės kultūros globos taryba rengia ir finansuoja laureato pagerbimo šventę, skirtą supažindinti visuomenę su laureato darbais.
J. Basanavičiaus vardu pavadintą valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 m. Pirmąja Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate prieš 26 metus tapo dainininkė, etninės kultūros puoselėtoja Veronika Povilionienė. 1993 m. premijos laureatais tapo etnologas Vaclovas Milius, geografas Česlovas Kudaba, geografas Rimvydas Kunskas, etnologas Norbertas Vėlius, kalbininkas Aloyzas Vidugiris ir istorikas Antanas Tyla, 1994 m. – kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis, 1995 m. – etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, 1996 m. – etnologas Jonas Balys, 1997 m. – kraštotyrininkas Venantas Mačiekus ir etnologas Jonas Trinkūnas, 1998 m. – etnologė Angelė Vyšniauskaitė, 1999 m. – kraštotyrininai Juozas Kudirka ir Juozas Vaina, 2000 m. – kraštotyrininkas Antanas Stravinskas, 2001 m. – kalbininkas Leonardas Sauka, 2002 m. – etnomuzikologai Daiva Vyčinienė ir Evaldas Vyčinas, 2003 m. – menotyrininkas Vytenis Rimkus, 2004 m. – kraštotyrininkė Irena Seliukaitė, 2005 m. – etnologas Libertas Klimka, 2006 m. – tautosakininkas Konstantas Algirdas Aleksynas, 2007 m. – tautosakininkė Danutė Krištopaitė, 2008 m. – kalbininkas Stasys Skrodenis, 2009 m. – muziejininkė Birutė Kulnytė, 2010 m. – etnologė Irena Aušrelė Čepienė ir visuomenės veikėja Marija Remienė, 2011 m. – archeologas Vykintas Vaitkevičius, 2012 m. – architektai Vitalis Stepulis ir Živilė Antanina Mačionienė, 2013 m. – istorikai Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė, 2014 m. – filosofas, literatūrologas Vaclovas Bagdonavičius, 2015 m. – etnomuzikologė Dalia Urbanavičienė, 2016 m. – mitologas Dainius Razauskas, 2017 m. – muziejininkė Elvyda Lazauskaitė.
Valstybinės J. Basanavičiaus premijos dydis buvo 500 bazinių socialinių išmokų (19 000 Eur), o ją pakeitusios Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos dydis – 800 bazinių socialinių išmokų (30 400 Eur).
Su LR Vyriausybės nutarimu Nr. 644 galima susipažinti čia:
/media/dokumentai/TAP-18-870(2).pdf
EKGT informacija
.jpg)