Rugpjūčio 15 d. Lietuvoje švenčiama Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Kokia šios šventės prasmė ir papročiai, kodėl toks pavadinimas?

Žolinė yra ne tik religinė, bet ir kultūrinė šventė, kuri sujungia krikščioniškąsias tradicijas su senaisiais lietuvių papročiais ir gamtos ciklais.

Tradicijos ir papročiai. Žolinė siejama su derliaus nuėmimo švente. Šią dieną tikintieji neša į bažnyčią žolynus, vaisius ir daržoves, kad būtų pašventinti. Manoma, kad pašventinti žolynai ir derlius saugos namus ir šeimą nuo blogio ir ligų.

Žolinė yra skirta pagerbti Švč. Mergelės Marijos ėmimą į dangų.

Nuo Žolinės gamta pradeda rudenėti. Buvo paprotys pinti vainikus iš įvairių žolynų ir gėlių, simbolizuojančių padėką už derlių.

Per Žolinę susitinkama su giminėmis ir draugais, lankomasi kaimo, muziejų, miestų šventėse, mugėse, kultūriniuose renginiuose. Tikintieji vyksta į šventąsias vietas, tokias kaip Šiluva, Pivašiūnai, Krekenava ir kt., kur vyksta atlaidai, iškilmingos pamaldos ir procesijos.

Šventės pavadinimas

Žolinė yra viena iš švenčių, kurios pavadinimas yra vienaskaitinis. Kodėl toks pavadinimas, kaip kirčiuoti pavadinimą, galima pasitikslinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke https://www.vlkk.lt/konsultacijos/4037-zoline .

Valdo Voverio fotografija