Etninės kultūros globos taryba

2019-ieji – Žemaitijos ir Vietovardžių metai

Lietuvos vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija pripažinta nematerialaus kultūros paveldo vertybe

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos geografų draugija, Lietuvių literatūros ir tautosako institutu bei Lietuvių kalbos institutu 2019 metais pateikė siūlymą įtraukti Lietuvos vietovardžius į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Sąvado ekspertų komisija apsvarsčiusi pateiktą paraišką, nutarė įtraukti Lietuvos vietovardžių atminties ir vartojimo tradiciją į Sąvadą. Šis nutarimas liudija, kad Lietuvos vietovardžių atminties ir vartojimo tradicijai yra suteikiamas nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusas.

Vietovardžiai yra mūsų dvasinio ir materialaus gyvenimo atspindys. Jais nusakomos ne tik geografinės, geologinės kraštovaizdžio savybės, jie kalba ir apie svarbius istorinius įvykius, reikšmingas istorines asmenybes, jie atskleidžia tautos būdą, santykį su aplinka, tikėjimus, pasaulio įsivaizdavimą. Kalbininkas Kazimieras Būga vietovardžius yra pavadinęs „žemės kalba“, nes jie kalba apie viską – apie žemę ir apie žmones, toje žemėje gyvenusius.

Lietuvos vietovardžiai (ypač vandenvardžiai) labai svarbūs kalbotyros požiūriu: didelė jų dalis pasižymi archajiškomis kalbinėmis ypatybėmis, kurios yra vertingos tiriant indoeuropiečių prokalbę, tautų migraciją, kalbų kontaktus ir t. t. Abejonių nekelia ir šių žodžių estetinės savybės. Anot Algirdo Patacko, vietovardžiai yra ne tik mūsų protėvynės riboženkliai, bet ir pirmasis, pats archajiškiausias poetinis paveldas. Taigi vietovardžiai yra sutelkę, išsaugoję įvairialypę ir daugiaprasmę informaciją, kurios iš niekur kitur mes nesužinotume.

Bendruomenėms vietovardžiai yra labai svarbūs emocine prasme. Vardas upelio, prie kurio prabėgo vaikystė, arba kalno, kuris stovėjo netoli gimtųjų namų, yra ženklas, besisiejantis su daugybe brangių prisimininimų. Gimtojo kaimo ar miesto vardas yra kiekvieno žmogaus ryšio su  tėviške ir gimtąja šalimi simbolis. Tai įrodo daugybės bendruomenių ir pavienių asmenų pastangos įamžinti sovietmečiu išnaikintų jų gimtųjų kaimų ir viensėdžių pavadinimus. Tai įrodo ir vietos žmonių susirūpinimas, jeigu jų kaimo ar miesto pavadinimas esti iškraipomas. Vietovardžių reikšmę bendruomenėms atskleidžia ir jų siekis įpaminklinti tarmiškus vietovardžių variantus.

Etninės kultūros globos taryba labai džiaugiasi, kad Lietuvos vietovardžiai, jų atminties ir vartojimo tradicija įtraukta į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, tuo būdu šiai tradicijai suteikiant nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusą.

Nacionalinis nematerialaus kultūro spaveldo vertybių sąvadas >>>

EKGT informacija
Nuotraukoje Degaičių seniūnijos (Telšių r.) iniciatyva pastatytas žemaitiškas Degaičių ženklas
Nuotrauka Virginijos Keršienės

X