AUKŠTAITIJA
LIETUVOS ETNOKULTŪRINIŲ KAIMO TURIZMO SODYBŲ GIDAS
„Pagulbis“ (Molėtų r.)
„Pagulbis“ – tai dvarelis su visais išsaugotais autentiškais pastatais, kurie po šiai dienai rakinami prieš 100 metų nukaltais raktais. Namą supa tradicinių gėlių darželiai ir senas obelų sodas. Prie vartų auga šermukšnis, saugantis nuo blogos akies ir kitų negandų.
Interjere gausu antikvarinių dvarelio baldų: indaujos, krėslai, pianinas. Tačiau jaukumą kuria ir kiekvienai tradicinei aukštaičio sodybai būdingos vidaus detalės: svetainę puošia sodas, senovinė koklinė krosnis, rankšluostinės, namie austi rankšluosčiai, margaspalvės tradicinės lovatiesės, sienų kilimėliai, nertos staltiesės, langus dengia ne tik užuolaidėles, bet ir tradiciniai karpiniai.
Sodyboje organizuojamos stovyklos, etnokultūriniai renginiai ir tradicinių amatų dirbtuvės: liejamos vaškinės žvakės, lipdoma iš molio, gaminami odiniai papuošalai, veliama vilna, kepami šakočiai.
Sodyba įsikūrusi Pagulbio kaime, Molėtų rajone. Sodybos paskyra veidaknygėje >>>
Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2019 „Pagulbiui“ skirta II vieta. 2020 metais sodyba tapo I vietos prizininke ir buvo pripažinta Geriausia etnokultūrine Rytų Aukštaitijos sodyba 2020.


Senosios Gegužinės ūkį savo protėvių žemėje įkūrė entuziastingi senosios Lietuvos kaimo architektūros tyrinėtojai, architektai Neringa ir Rolandas Bortkūnai. Sodyboje preciziškai atkurtos visos tradicinės Aukštaitijos kaimo sodybos detalės. Be to jaukumas sukuriamas pasitelkiant ir šiuolaikines technologijas.
Pirmieji Senosios Ruslių sodybos šeimininkai į Ruslius gyventi atsikėlė 1938 metais. Nors laikmetis buvo nelengvas, sodyba pamažu plėtėsi: atsirado klėtis, svirnas, kiti svarbūs kasdieniam gyvenimui pastatai. Atlaikiusi sovietinį sodybų naikinimo vajų, didelio šeimininkų užsispyrimo ir tiesiog laimingo likimo dėka sodyba išliko iki šių dienų, ir jos takeliais vaikšto šią sodybą sukūrusios šeimos palikuonys.
Sodyba „Vėjų fėja“ yra įsikūrusi aukštaitiškame ūkyje, kurio amžius siekia 150 metų. Visi pastatai renovuoti, tačiau kiekvienas iš jų tebestovi savo vietoje, kokia jam buvo paskirta laikantis Aukštaitijai būdingų sodybos planavimo tradicijų. Sodybos pastatus supa seni ąžuolai, eglės, beržai ir sodas, kuriame auga tradicinių veislių vaismedžiai. Šalia sodybos – ežerai ir miškai.
Laumės sodyba prie Mūšos tyrelio – tai erdvė, kurioje kuriamas vaizduotę žadinantis lietuvių mitologinės būtybės Laumės pasaulis. Laumė, kurią įkūnija pati sodybos šeimininkė Gerda Kinderienė, gali ne tik pavedžioti po greta esantį Mūšos tyrelį, bet ir pravesti įvairiausių užsiėmimų sodyboje. Čia ji turi iš pelkėje surastų šaknų suręstą burtų vigvamą, o sename moliniame tvarte įrengta visa edukacijų erdvė.
Ažvinčių sodyba įsikūrusi buvusios dvarvietės valdose, išsaugant autentišką išplanavimą. Daugelis pastatų rekonstruoti, išlaikant daugelį senosios architektūros detalių. Tai ramybe, nepriekaištinga švara ir subtiliu skoniu dvelkianti poilsio sala. Į ją patenkama senu akmenimis grįstu keliu. Sodybą supa natūralios kalvelės ir daubelės, ją globoja seni dvaro klevai, akacijos, alyvos, jazminai.