Nutarta: 1. Pritarti EKGT 2016 m. sąmatai. 2. Pritarti EKGT strateginiam 2017–2019 m. veiklos planui. 3.1. Remiantis atliktų tyrimų medžiaga, parengti straipsnius spaudai. 3.2. Remiantis dr. Nerijaus Brazausko tyrimo „Etninės kultūros disciplina(-os) Lietuvos universitetuose“ išvadomis, suformuluoti rekomendacijas, suderinant jas su D. Vyčieniene bei V. Tumėnu, ir EKGT vardu pateikti Lietuvos universitetų rektorių konferencijai. 3.3. Remiantis Audronės Daraškevičienės tyrimo „Darbinis vaiko auklėjimas XXI a. Lietuvoje“ išvadomis, suformuluoti rekomendacijas ir pateikti Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriui. 3.4. Atliktų tyrimų medžiagą patalpinti EKGT svetainėje bei parengti publikacijas EKGT leidinyje. 4.1. Taryboje neturint laisvos pareigybės bei jai finansavimo, kreiptis į LR Seimo valdybą dėl Tarybos administracijos didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių padidinimo (3 pareigybėmis) ir papildomo joms finansavimo. 4.2. Vykdant minėto įstatymo nuostatas pateikti LR Kultūros ministerijos darbo grupei 2013 m. EKGT parengtą J. Basanavičiaus premijos nuostatų redakcijos variantą. 5.1. Paraginti ir pakviesti Regioninių tarybų narius bei etninę kultūrą puoselėjančius atstovus dalyvauti Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų iškilmingame atidarymo renginyje, kuris vyks 2017 m. sausio 27 d. ant Medvėgalio piliakalnio bei seminare „Vietinės bendruomenės ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“ Šiauduvoje, Šilalės r. 5.2. Dalyvauti LNKC organizuojamoje konferencijoje, skirtoje Tautinio kostiumo metams, 2017 m. vasario 13 ir 14 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir LR Seime. 5.3. Rekomenduoti EKGT Regioninėms taryboms sekti Piliakalnių ir Tautinio kostiumų metų priemonių planus regionuose ir dalyvauti jų realizavime ir vertinime. 6.1. Siūlyti Lietuvos kultūros tarybai tinkamai subalansuoti visų svarbiausių kultūros sričių finansavimą (tuo tikslu etninės kultūros srities programų finansavimas turėtų padidėti iki 15 proc.) ir nustatyti visoms programoms vienodus finansuojamų projektų ribinius teigiamo įvertinimo ir realiai skirto finansavimo balus. 6.2. Siūlyti įtraukti į LR Kultūros ministerijos Kolegiją bei Kultūros ir meno tarybą etninės kultūros srities atstovus, o siekant, kad Lietuvos kultūros taryboje atsirastų didesnė etninės kultūros atstovavimo galimybė, siūlyti įstatymo pataisas dėl Tarybos rinkikų sudėties, kad į ją galėtų deleguoti savo atstovą ir EKGT. 7. Kreiptis į EKGT Regionines tarybas dėl informacijos apie Tautinio kostiumo metams skirtus renginius ir tautinio kostiumo specialistus koordinavimo. 8. Klausimą aptarti kitame EKGT posėdyje.
Antrasis Tarybos posėdis vyko 2017 m. vasario 21 d. Vilniuje. Posėdyje dalyvavo 15 Tarybos narių ir svečiai - Arvydas Kirda (Trakų Vokės dvaro sodybos folklorinio ansamblio „Vija“ vadovas), Arūnas Vaicekauskas (VDU Kultūros studijų ir etnologijos katedros lektorius), Jonas Rudzinskas (LTS pirmininkas), Regina Voverytė-Šimkienė (ŽŪM KPBTPMS vedėja).
Svarstyta: 1. Planuojami LR Aplinkos ministerijai pavaldžių saugomų teritorijų direkcijų veiklos pokyčiai. 2. 2016 metų „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programos“ tyrimų pristatymas: 2.1 „Institucinė įtaka Užgavėnių tradicijų tęstinumui XX šimtmečio pabaigoje - XXI šimtmetyje: lyginamasis atvejų tyrimas“ (pristato Doc. Dr. Arūnas Vaicekausakas); 2.2. "Baltarusijos kraštų (Gervėčių ir Pelesos, Rodūnės, Lydos) lietuvių bendruomeniųmuzikavimo tradicijos kaita XX a. antroje pusėje - XXI a. pradžioje" (pristato Arvydas Kirda). 3. Tautinio drabužio tyrimų sistemos ir gamybos tobulinimas. 4. Muzikinio folkloro studijos. 5. Baltų kultūros kelio idėjos aptarimas. 6. Kiti klausimai.
Nutarta: 1. Įpareigoti V. Bezarą, O. Drobelienę ir V. Jocį iki kovo 6 d. parengti raštą LR Aplinkos ministerijai. 2. 1.Remiantis A. Vaicekausko atlikto tyrimo medžiaga bei išvadomis, parengti rekomendacijas Savivaldybių kultūros centrams, vietos bendruomenėms. 2. 2. Remiantis A. Kirdos tyrimo išvadomis ir rekomendacijomis, parengti raštą LR Vyriausybei dėl lietuvių etnininėse žemėse, esančiose už Lietuvos Respublikos ribų, gyvenančių lietuvių kultūros finansavimo atskiros programos. 2. 3. Remiantis A. Kirdos tyrimo išvadomis ir rekomendacijomis, parengti raštą LR Užsienio reikalų ministerijai ir LR Kultūros ministerijai dėl sąlygų dalyvauti Lietuvoje vykstančiose etnokultūrinėse stovyklose už Lietuvos Respubliko ribų, etninėse lietuvių žemėse gyvenantiems lietuvių vaikams sudarymo. 2. 4. Atliktų tyrimų medžiagą patalpinti EKGT svetainėje, parengti publikacijas EKGT leidiniui bei kitai įvairialypei sklaidai. 3. 1. Remiantis ŽŪM, LNKC, Muziejų asociacijos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir EKGT regioninių tarybų narių informacija, sudaryti tautinio kostiumo ir jo dalių gamintojų bei ekspertų-konsultantų sąrašą. Sąrašą patalpinti EKGT svetainėje. 3. 2. Palaikyti tautodailininkų ir tautinio kostiumo tyrinėtojų siekį įsteigti tautinio drabužio informacinį-mokslinį ir konsultacinį centrą (su padaliniais etnografiniuose regionuose), kuris vienytų tautinio drabužio kūrybos ir gamybos grandyje dalyvaujančias visas suinteresuotas šalis nuo žaliavų augintojų iki drabužio vartotojų. 4. Parengti raštą LR Švietimo ir mokslo ministerijai dėl Etnologijos disciplinos išsaugojimo. 5. Surinkti informaciją apie jau įgyvendintas iniciatyvas, susijusias su Baltų kultūros kelio idėja. 6. Patvirtinti Etninės kultūros globos tarybos administracijos struktūrą ir etatų sąrašą.
Trečiasis Tarybos posėdis vyko 2017 m. kovo 14 d. Vilniuje. Posėdyje dalyvavo 14 Tarybos narių ir svečiai - Algis Narutis (Vilniaus rokiškėnų klubo prezidentas), Kęstutis Akelaitis (architektas), Kristina Zazerskienė (keramikė), Palmira Damijonaitienė (tautodailininkė), Petras Damijonaitis, Jonas Rudzinskas (LTS pirmininkas).
Svarstyta: 1. Įstatymų, susijusių su etnine kultūra, projektų Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijoje aptarimas. 2. Vilniaus Lukiškių aikštės įpaminklinimas. 3. „Vilniaus atminties kultūros puoselėjimo programos“ projektas. 4. EKGT tarpininkavimas dėl Lietuvos akademinės bendruomenės kreipimosi į LR Prezidentę, LR Seimo pirmininką, LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, LR Seimo Kultūros komitetą, LR Ministrą Pirmininką, LR Švietimo ir mokslo ministeriją, Lietuvos mokslo tarybą bei LR Seimo Laikinąją etninės kultūros grupę dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į studijų krypčių aukštosiose mokyklose sąrašą. 5. Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba.
Nutarta: 1.1. Ypatingą dėmesį skirti LR Seimo 2017 m. II (pavasario) sesijos darbų programos antrajame ir devintajame skirsniuose numatytiems projektams iš švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srities, siekiant užtikrinti deramą dėmesį etninei kultūrai. 1. 2. Parengti raštus LR Vyriausybei, ŽŪM, KM, ir ŠMM, siūlant savo ekspertų dalyvavimą su etnine kultūra susijusių klausimų svarstyme, pastoviose ir laikinose stebėsenos ar darbo grupėse, strateginių planų, programų kūrime. 2. Nuomonę dėl Vilniaus Lukiškių aikštės įpaminklinimo išreikšti individualiai. 3. 1. Sudaryti Vilniaus miestui reikšmingų etnokultūrinių reiškinių bei asmenybių sąrašą ir pateikti jį Vilniaus miesto savivaldybei. 3. 2. Įtraukti į siūlymus su mitologiniu, sakraliniu, legendiniu paveldu susijusius Vilniaus miesto objektus bei vietas. 4. Pritarti EKGT tarpininkavimui dėl Lietuvos akademinės bendruomenės kreipimosi „Dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į studijų krypčių aukštosiose mokyklose sąrašą“ teikimo. 5. Išreiškiant Tarybos nuomonę, pakartotinai pateikti LRS Švietimo ir mokslo komitetui EKGT raštą „Dėl Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos“ (anksčiau teiktas 2014 04 08, Nr. S-60).
Ketvirtasis Tarybos posėdis vyko 2017 m. balandžio 11 d. Vilniuje. Posėdyje dalyvavo 11 Tarybos narių ir svečiai - Rimantas Kanapėnas (Pasvalio kraštiečių bendrijos (asociacijos) pirmininkas), Palmira Ačienė (Pasvalio kraštiečių bendrijos (asociacijos) narė).
Svarstyta: 1. Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programos (toliau – Programa) vykdymas. 2. Etnokultūrinės krypties specialybių įtraukimas į Lietuvos profesijų klasifikatorių. 3. Etnografinių regionų heraldika. 4. Tradicinių augalų bei gyvūnų veislių įtraukimas į tautinio paveldo produktų sąrašą. 5. Išnykusių kaimų atminimo įamžinimas Lietuvoje.
Nutarta: 1.1. Kiekvienais kalendoriniais metais, vykdant Programą, peržiūrėti tyrimų krypčių temas, atsižvelgiant į Etninės kultūros globos tarybos strateginius tikslus ir veiksmų planus.1.2. Iškilus neatidėliotinai spręstiniems etninės kultūros globos ar ugdymo klausimams, Programos koordinavimo taryba gali pateikti konkursui ir tyrimo temos sukonkretintą pavadinimą, atsižvelgiant į Tarybos patvirtintas tyrimų kryptis. 1.3. Pritarti aktualios temos tęstiniams tyrimams, galutinį sprendimą dėl tyrimų vykdymo priimant Koordinacinei tarybai. 2. Kreiptis į LR Ūkio ministeriją dėl galimybės papildyti profesijų klasifikatorių etninės kultūros srities profesijomis, pvz.: folkloro ansamblio vadovas ir kt. 3.1. Siūlyti etnografinių regionų: Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos visuomeninėms organizacijoms, kūrusioms heraldinius ženklus (vėliavas, herbus) ir derinusioms juos su LR Heraldikos komisija, atnaujinti ir sukomplektuoti etaloninius pavyzdžius, prieinamus LR Heraldikos komisijai ir šių regionų žmonėms. 3.2. Paraginti Mažosios Lietuvos regiono savivaldybių atstovus ir visuomenines organizacijas greičiau išrinkti herbo simboliką, suderinus su LR Heraldikos komisija sukurti herbą, pagaminti jo ir istorinės Mažosios Lietuvos vėliavos etalonus. 3.3. Pakartotinai kreiptis į LR Seimo Kultūros komitetą ir LR Prezidentūrą dėl etnografinių regionų heraldinių ženklų (vėliavų ir herbų) tvirtinimo LR Prezidentės dekretu, papildant Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą“ 4 skirsnio 10 straipsnio 1 dalį. 4. 1. Kreiptis į Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centrą – (LVA Gyvulininkystės instituto padalinys.) dėl platesnės informacijos apie padėtį saugant senąsias nacionalines gyvūnų (gyvulių, šunų, paukščių, balandžių, bičių) rūšis. 4.2. Pakartotinai kreiptis į atsakingas institucijas dėl lietuviškos kilmės škudžių avių įtraukimo į senųjų nacionalinių veislių registrą. 4.3. Kreiptis į Augalų genų banką (Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas) dėl platesnės informacijos apie padėtį, saugant ir tiriant nacionalinių augalų genetinius išteklius. 4.4. Bendradarbiaujant su mokslininkais ir kraštovaizdžio specialistais, parengti rekomendacijas dėl senųjų nacionalinių vaismedžių, vaiskrūmių, dekoratyvinių želdinių genofondo išsaugojimo. 5.1. Parengti informaciją LR Seimo Kultūros komitetui apie Etninės kultūros globos tarybos veiklą, sprendžiant panaikintų kaimų ir viensėdžių vietovardžių išsaugojimo ir įpaminklinimo problemas. 5.2. Pritarti Pasvalio kraštiečių bendrijos (asociacijos) suvažiavimo, vykusio 2017 m. kovo 4 d., siūlymui – įpaminklinti išnykusių kaimų pavadinimus, žymint kartografiniuose dokumentuose, turistiniuose žemėlapiuose, elektroninėse svetainėse, taip pat šias vietas ženklinant stilizuotais ir originaliais įamžinimo ženklais (lentelėmis, nuorodomis, koplytstulpiais, rieduliais, skulptūrėlėmis), atsižvelgiant į teisės aktų nustatytus reikalavimus. 5.3. Surengti 2017 m. konferenciją LR Seime „Vietovardžių išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“, pakviečiant joje dalyvauti mokslininkus, valstybinių institucijų, savivaldybių ir visuomeninių organizacijų atstovus.
Penktasis Tarybos posėdis vyko 2017 m. gegužės 9 d. Vilniuje. Posėdyje dalyvavo 13 Tarybos narių ir svečiai - Jonas Jasaitis (Šiaulių universitetas), Virginija Rinkevičienė (Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja), Milda Ričkutė (Vilniaus etninės kultūros centro direktorė).
Svarstyta: 1. Aukštojo mokslo įstaigų tinklo pertvarka ir humanitarinių disciplinų išlikimas regionuose. 2. Didžiųjų tarptautinių folkloro festivalių įtraukimas į Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų projektų „Lietuvoje rengiami tęstiniai tarptautiniai meno renginiai“ sąrašą. 3. Tarptautinių festivalių „Skamba skamba kankliai“ (1973 m.) ir „Baltica 2017“ (1987 m.) tradicijos, problemos, sukaktys. 4. Privačių ir visuomeninių muziejų ir juose esančių kolekcijų apsauga ir prieinamumas visuomenei. 5. Edukacinės-pažintinės vasaros sovyklos užsienio lietuvių vaikams Lietuvoje. 6. Dėl LEU folkloro ansamblio „Poringė“ vadovų kaitos.
Nutarta: 1. Parengti kreipimąsi į LR Seimą, LR Vyriausybę ir LR Švietimo ir mokslo ministeriją išreiškiant nuomonę, kad regionuose turi išlikti aukštojo mokslo įstaigos. 2. Rekomenduoti Lietuvos kultūros ir meno tarybai ruošiant „Lietuvoje rengiamų tęstinių tarptautinių meno renginių sąrašą“ naujam etapui, jame išlaikyti didžiuosius folkloro festivalius „Skamba skamba kankliai“ ir „Baltica“ bei sąrašą papildyti etnokultūriniais festivaliais „Saulės žiedas“ ir „Mėnuo Juodaragis“. 3. Pritarti Vilniaus etninės kultūros centro siūlymui dėl kreipimosi į LR Seimo kultūros komitetą dėl padėkų tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ pradininkams ir ilgamečiams kūrėjams. 4.1. Parengti raštą Vilniaus miesto savivaldybei, LR Seimo Kultūros komitetui ir LR Kultūros ministerijai, Lietuvos muziejų asociacijai pareiškiant nuomonę, kad Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus yra unikalus kultūros reiškinys Lietuvos ir Europos kontekste, jame sukaupta kolekcija yra itin vertinga ir solidi, muziejus yra svarbus Vilniaus miesto kultūrinis ir turistinis objektas, puikiai reprezentuojantis Lietuvos kulinarinį paveldą. Rekomenduoti Lietuvos kulinarinio paveldo muziejų išsaugoti ir sudaryti tinkamas sąlygas jam veikti. 4. 2. Parengti raštą LR Kultūros ministerijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai, rekomenduojant atkreipti dėmesį į kultūrinę vertę turinčių privačių muziejų ir kolekcijų išlikimo ir išsaugojimo problemą. 5.1. Siūlyti ŠMM ir savivaldybėms aktyviai kviesti užsienio lietuvių vaikus ir jaunimą (vienus ar su tėvais) praleisti atostogų laiką Lietuvos edukacinėse stovyklose su turiningomis etnokultūrinėmis, pilietinėmis programomis atskiruose etnografiniuose regionuose ar savivaldybėse, iš kurių kilę jų tėvai, seneliai, giminės. 5.2. Siūlyti ŠMM Užsienio lietuvių skyriui bendradarbiauti su Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga ir kitais etninės kultūros žinovais, rengiant edukacines pažintines vasaros stovyklas bei nuotolinį etnokultūrinį ugdymą užsienio lietuvių vaikams. 6. 1. Rekomenduoti LEU vadovybei rasti galimybę išlaikyti du ansamblio „Poringė“ vadovus, siekiant išsaugoti ansamblio meninį lygį. 6.2. Rekomenduoti Lietuvos universitetų Rektorių konferencijai švietimo reformos eigoje išsaugoti aukštųjų mokyklų studentų folkloro ansamblius Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje ir kt.
Šeštasis Tarybos posėdis vyko 2017 m. birželio 13 d. Vilniuje. Posėdyje dalyvavo 11 Tarybos narių ir svečiai - Jonas Rudzinskas (Tautodailininkų sąjungos pirmininkas), Dalia Urbanavičienė (EKGT vyriausioji specialistė).
Svarstyta: 1. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos naujo etapo rengimo inicijavimas. 2. 2018- 2020 m. atmintinų metų temos.3. Su etnine kultūra susijusių objektų, mugių, švenčių, festivalių ir kitų renginių gido turizmo reikmėms sudarymas. 4. Tautinės simbolikos sklaida viešosiose erdvėse. 5. Respublikinė paroda-seminaras „Piliakalniai tautodailininkų darbuose“. 6. EKGT sudėties keitimas. 7. Etninės kultūros globos tarybos administracijos struktūros ir pareigybių sąrašo pakeitimas.
Nutarta: 1. 1. Sudaryti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2019 – 2026 metams koncepcijos parengimo grupę. Į šią grupę įtraukti V. Jocį, V. Tumėną, V. Griškevičienę, D. Urbanavičienę, N. Balčiūnienę, J. Rudzinską ir kitų institucijų atstovus pagal poreikį. 1.2. Su parengta Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2019 – 2026 metams koncepcija kreiptis į LR Vyriausybę dėl jos rengimo inicijavimo. 2. 1. Siūlyti LR Seimo komitetams svarstyti tokias atmintinų metų temas: Tautinės mokyklos, vietovardžių, tautodailės. 2.2. Atmintinų metų seką nustatyti po konsultacijų ir diskusijų su atsakingomis institucijomis. 3.1. Pritarti su etnine kultūra susijusių objektų, mugių, švenčių, festivalių ir kitų renginių gido turizmo reikmėms sudarymui. 3.2. Nustatyti renginio įtraukimo į Tarybos rengiamą etninės kultūros renginių gidą vertinimo kriterijus. 3.3. Siekti, kad EKGT sudaromi gidai būtų reprezentatyvūs, atitinkantys šiuolaikinius virtualių gidų reikalavimus. 4.1. Surengti lietuviškų suvenyrų gamybos ir sklaidos problemos sprendimui skirtą seminarą, pakviečiant į jį Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Valstybinio turizmo departamento, Vilniaus dailės akademijos, Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos koordinavimo, Vilniaus turizmo informacijos centro ir kt. institucijų atstovus. 4.2. Parengti raštą Lietuvos savivaldybėms dėl tinkamo valstybės ir etnografinių regionų savitumo pristatymo garsinėmis ir vizualinėmis priemonėmis viešosiose erdvėse 2018 metais. 5. Pritarta respublikinės parodos-seminaro „Piliakalniai tautodailininkų darbuose“ surengimui Klaipėdoje kartu su Lietuvos tautodailininkų sąjunga. 6. 1. Priimti Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos deleguoto Zigmo Kalesinsko atsistatydinimą. 6.2. Pritarti Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos deleguotos Rimos Vasaitienės kandidatūrai. 6.3. EKGT sudėties pasikeitimą teikti LR Seimo patvirtinimui. 7. Pritarti Etninės kultūros globos tarybos administracijos struktūros ir pareigybių sąrašo pakeitimui. (Tarybos administracijos vyriausiojo specialisto (valstybės tarnautojo) pareigybė keičiama į vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę).
Septintasis Tarybos posėdis vyko 2017 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje. Posėdyje dalyvavo 12 Tarybos narių ir svečiai - Julija Ikamaitė (M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja), Dainius Razauskas (žurnalo „Liaudies kultūra“ vyresnysis redaktorius), Davenis Algis (Lietuvos arboristikos centro direktorius), Dalia Urbanavičienė (EKGT vyr. specialistė).
Svarstyta: 1. Kalendorinės šventės ir Baltų vienybės renginiai Piliakalnių metais kaimiškose ir urbanizuotose erdvėse. 2. Geriausiai tradicijas puoselėjusios etnografinio regiono seniūnijos konkurso nuostatai ir geriausiai tradicijas pristatančios kaimo turizmo sodybos konkurso organizavimas. 3. Lietuvos savitumą atspindinčių simbolių (ženklų) seminaras (forumas). 4. EKGT 2017 m. ketvirto ketvirčio darbų programa. 5. Tradicinio kraštovaizdžio raida urbanistinėse erdvėse. Medžių ir žmonių sugyvenimas. 6. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo ir nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatai. 7. Tautinio kostiumo metų renginių stebėsena.
Nutarta: 1. 1. Kviesti vietos ir mokyklų bendruomenes aktyviai švęsti pavasario ir rudens lygiadienius bei kitas kalendorines šventes, gilinantis į švenčių turinį. 1.2. Paraginti didžiųjų miestų etnokultūros centrus į lygiadienių švenčių organizavimą aktyviai iš anksto įtraukti bendruomenes. 1.3. Pakviesti M. K. Čiurlionio menų mokyklą, Vilniaus etninės kultūros centrą bei Vilniaus dailės akademiją ir kitas meninio ugdymo įstaigas aptarti lygiadienio švenčių patirtį, ieškoti naujų šventės išraiškos formų bei erdvių. 2.1. Patobulinti geriausiai tradicijas puoselėjusios etnografinio regiono seniūnijos konkurso nuostatus. Suderinti papildytas konkurso nuostatas su Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacija. 2.2. Papildyti geriausiai tradicijas pristatančios kaimo turizmo sodybos konkurso nuostatus, pabrėžiant etnokultūrinių sodybų elementų svarbą. Suderinti papildytus konkurso nuostatus su Lietuvos kaimo turizmo asociacija. 2.3. Pritarti abiejų konkursų organizavimui. 3. 1. Pritarti Lietuvos savitumą atspindinčių simbolių (ženklų) seminaro (forumo) organizavimui. 3.2. Inicijuoti suvenyro vertinimo ekspertų komisijos iš EKGT narių ir kitų institucijų ekspertų sudarymą. 4. Vykdyti EKGT 2017 m. kalendorinio veiksmų plano ketvirto ketvirčio darbus, papildant naujais aktualiais klausimais. 5. 1. Įpareigoti V. Jocį, V. Tumėną, V. Bezarą, D. Razauską ir A. Davenį parengti raštą dėl medžių atsakingos priežiūros (sodinimo, auginimo ir kirtimo) urbanizuotose erdvėse: pakelėse, kapinių ir bažnyčių šventorių teritorijose, miestelių aikštėse adresuotą atsakingoms institucijoms. 5.2. Aktyvinti visuomenės švietimą žmogaus ir gamtos darnaus sugyvenimo tema, pasiremiant lietuvių ir kitų šalių etninių kultūrų pavyzdžiais. 6. Įpareigoti J. Vaiškūną, V. Tumėną, D. Vyčinienę ir D. Urbanavičienę parengti raštą LR Vyriausybei dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų derinimo ir pataisų. 7. Vykdyti Tautinio kostiumo metų renginių stebėseną.
Aštuntasis Tarybos posėdis įvyko 2017 m. spalio 17 d. Posėdyje dalyvavo 7 Tarybos narių ir Tarybos vyr. specialistė Dalia Urbanavičienė.
Svarstyta: 1. Teisinė bazė, reglamentuojanti tautinio kostiumo gamybą. 2. LR Seimo Pasaulio lietuvių komisijos posėdis. 3. Bendras išplėstinis EKGT ir regioninių tarybų posėdis. 4. . Lietuvos regioninės politikos reforma. 5. Leidinio „Etninė kultūra“ Nr. 10 rengimas. 6. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų derinimas.
Nutarta: 1. Dėl teisinės bazės, reglamentuojančios tautinio kostiumo gamybą, susitikti su LR Kultūros ministerijos, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, joms pavaldžių įstaigų bei Lietuvos savivaldybių specialistais, kuruojančiais tautinio kostiumo gamybą bei įsigijimą. 2. Pakartotinai išsiųsti LR Seimo Pasaulio lietuvių komisijai EKGT 2017-04-27 Nr. S-77 raštą. 3. 1. Pritarti bendro EKGT ir regioninių tarybų posėdžio rengimui Papilėje (N. Akmenės r.) lapkričio 16 d. 3. 2. Posėdį organizuoti kartu su Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos 2017 m. konferencija „Etninė kultūra ir tapatybės ugdymas“. 4. Sudaryti Lietuvos regioninės politikos reformos darbo grupę iš EKGT narių bei kviestinių ekspertų. 5. Pritarti leidinio „Etninė kultūra“ Nr. 10 rengimui. 6. 1. Posėdyje nedalyvavusius EKGT narius apklausti dėl diskusijas sukėlusių J. Basanavičiaus premijos nuostatų punktų elektroniniu paštu. 6. 2. Parengti raštą LR Vyriausybei su EKGT pasiūlymais dėl J. Basanavičiaus premijos nuostatų tobulinimo.
Devintasis Tarybos posėdis įvyko 2017 m. lapkričio 14 d. Posėdyje dalyvavo 10 Tarybos narių ir svečiai - Loreta Sungailienė (LNKC vyr. specialistė), Vida Šatkauskienė (LNKC direktoriaus pavaduotoja).
Svarstyta: 1. Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programos teminės kryptys 2018 metais. 2. Geriausiai tradicijas puoselėjusios seniūnijos 2017 m. konkurso vertinimas. 3. EKGT strateginės veiklos gairės 2018 m. 4. Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos sudėties keitimas. 5. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado sudarymas.
Nutarta: 1.1. Tęsiant programos vykdymą 2018 metais, vadovautis 2017 metais nustatytomis teminėmis kryptimis: 1) Etninės kultūros plėtros bei integravimo į bendrąją kultūros ir švietimo politiką Lietuvoje situacija; 2) Etnografinių regionų savitumo išsaugojimo problemos ir plėtros galimybės; 3) Etninės kultūros ugdymo specialistų poreikio ir rengimo analizė; 4) Nematerialaus etnokultūrinio valstybinės globos situacija; 5) Etninės kultūros būklė bendruomenėse Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse bei kitose užsienio špaveldo alyse. 1.2. Remiantis 2018 metų EKGT strateginės veiklos gairėmis, Programos teminių krypčių sąrašą papildyti pagal poreikį. 2. 2017 metais geriausiai tradicijas puoselėjusių seniūnijų konkurso prizinių vietų nustatymą deleguoti konkurso vertinimo komisijai. 3. 2018 metų EKGT strateginės veiklos gaires aptarti kitame posėdyje. 4. Pritarti Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos sudėties keitimui: vietoje dr. Linos Motuzienės patvirtinti Klaipėdos universiteto deleguojamą dr. Raimondą Nabažaitę (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesniąją mokslo darbuotoją). 5.1. Skleisti informaciją apie sąvado kūrimą per regionines etninės kultūros globos tarybas. 5.2. Kreiptis į LRS Kultūros komitetą ir LR Kultūros ministeriją dėl ilgalaikio ir atskiro finansavimo užtikrinimo sąvado kaupimui, tvarkymui ir viešinimui.
Dešimtasis Tarybos posėdis įvyko 2017 metų gruodžio 12 d. Posėdyje dalyvavo 10 Tarybos narių ir svečiai – Audrys Antanaitis (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas), Dalia Urbanavičienė (EKGT vyr. specialistė).
Svarstyta: 1. 2018 m. EKGT veiklos prioritetai. 2. 2018 m. EKGT kalendorinis veiksmų planas. 3. Lituanistikos būklė aukštųjų mokyklų reformų fone. 4. Konkurso „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“ vertinimo rezultatai. 5. Piliakalnių metų minėjimo 2017 metais plano EKGT priemonių vykdymas. 6. Mokslo vertinimo metodika. 7. Priedas EKGT pirmininkui V. Jociui.
Nutarta: 1. Nustatyti šiuos 2018 m. EKGT veiklos prioritetus: a) Stiprinti etninės kultūros pažinimą bei puoselėjimą, siekti išsaugoti etnografinių regionų savitumą; b) Stiprinti etnokultūrinę savimonę ir lietuvišką tapatybę įgyvendinant Lietuvos šimtmečio minėjimo programos priemones; c) Remti lietuvių etninės kultūros raišką etninėse lietuvių žemėse ir lietuvių bendruomenėse užsienio šalyse, užtikrinti glaudesnius ryšius su Lietuva; 4) Aktualizuoti etninės kultūros svarbą mokslo, švietimo ir kultūros sistemoje; 5) Nustatyti etninės kultūros specialistų poreikį įvairiose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse. 2.1. Įtraukti į 2018 m. EKGT kalendorinį veiksmų planą Lietuvos ir Latvijos etnokultūrinį bendradarbiavimą. 2. 2. EKGT kalendorinio veiksmų plano 2018 m. tikslinimą palikti naujos sudėties Tarybai. 3. 1. Reikalauti pastovaus fundamentinių lituanistikos tyrimų finansavimo. 3. 2. Sudaryti sąrašą specialybių, kurioms būtų taikomi specifiniai reikalavimai, numatytas tikslinis valstybinis finansavimas. 3. 3. Parengti kreipimąsi į Švietimo ir mokslo ministeriją bei Lietuvos aukštąsias mokyklas dėl lituanistikos studijų ir tyrimų išsaugojimo. 4. Išrinkti ir pagerbti konkurso nugalėtojus. 5. Skleisti informaciją apie EKGT įvykdytas Piliakalnių metų minėjimo 2017 metais plano priemones. 6. Parengti kreipimąsi į Švietimo ir mokslo ministeriją ir mokslo institutus dėl mokslo darbų vertinimo metodikos – rekomenduoti atsisakyti nuostatos prioretizuoti anglų kalba parašytus humanitarinių mokslų straipsnius bei teikti pirmenybę anglakalbių užsienio ekspertų nuomonei, nekreipiant dėmesio į jų kompetenciją lituanistikos mokslų srityje. Pabrėžti, kad tai antikonstitucinė nuostata, menkinanti valstybinį lietuvių kalbos statusą. 7. EKGT pirmininkui V. Jociui skirti vieno mėnesio algos dydžio priedą.
