Nematerialaus kultūros paveldo apsauga
- Doc. dr. Filomena Kavoliutė. 2017. Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardai, priedas 1, priedas 2. Tyrimo tikslas – supažindinti su iš sovietmečio paveldėta gyvenamųjų vietovių situacija ir sudaryti Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų, kaip kultūros istorijos nematerialiųjų objektų, kuriems reikalinga neatidėliotina apsauga, sąrašą.
- Doc. dr. Filomena Kavoliutė. 2017. Bendruomenė, teritorija, vardas – jų kaita XX a. II pusėje – XXI a. pradžioje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti iš sovietmečio paveldėtą gyvenamųjų vietovių būklę. (Paskelbta leidinyje „Etninė kultūra", 2017, Nr. 10, p. 39–53).
- Doc. dr. Arūnas Vaicekauskas. 2016. Institucinė įtaka Užgavėnių tradicijų tęstinumui XX šimtmečio pabaigoje – XXI šimtmetyje: lyginamasis atvejų tyrimas. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip Užgavėnių šventės tradicijos šiandien tęsiamos kaimo bei miesto erdvėje ir kokios įtakos šventės formų kaitai gali turėti išorinio poveikio institucijos – nuo vietos etnokultūros entuziastų ar folkloro kolektyvų veiklos iki švietimo ar kultūros įstaigų, atsakingų už etnokultūros veiklą, potvarkių.
- Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė. 2016. Bendruomenių metų seminarų „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena“ ypatumai. Tyrimo tikslas – susisteminti ir išanalizuoti informaciją apie seminarų „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena“ turinį ir jo naudingumą dalyvavusiems įvairių institucijų specialistams ir bendruomenių nariams. (Paskelbta leidinyje „Etninė kultūra“, Nr. 10, p. 154–161).
- Dr. Aušra Žičkienė. 2015. Etninės kultūros vertybes kaupiančių įstaigų situacija Lietuvoje. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti etninės kultūros vertybių (garso ir vaizdo įrašų, fotomedžiagos, rankraščių ir kt.) kaupimo, saugojimo, sklaidos Lietuvos valstybinėse ir privačiose institucijose situaciją. (Paskelbta leidinyje „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 39–42).
Ankstesnių metų EKGT užsakymu atliktus tyrimus apie nematerialaus kultūros paveldo apsaugą rasite senojoje EKGT svetainės versijoje >>>.