Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) įkurta 2000 m. rugpjūčio 21 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu.

Taryba yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus. Ji vykdo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime. 

Tarybos svarbiausios funkcijos yra:

1. Padėti Vyriausybei formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką bei koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą.
2. Teikti išvadas Seimui ir Vyriausybei apie strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimus.
3. Teikti išvadas ir siūlymus valstybės institucijoms etninės kultūros klausimais, vertinti etninės kultūros globos politikos ir strategijos įgyvendinimo programas, teikti siūlymus valstybės institucijoms dėl programų tobulinimo.

Tarybos, kaip ekspertinės institucijos, pagrindinės strateginės veiklos kryptys apima šias sritis:

1. etninės kultūros plėtrą ir integravimą į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje;
2. tautinės savimonės bei etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimą ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugą, etninės kultūros veiklos bendruomenėse plėtrą;
3. etnokultūrinio ugdymo integravimą į švietimo sistemą;
4. specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų (apimant nematerialaus kultūros paveldo apsaugos mokslinių tyrimų metodologijas) bazės stiprinimą;
5. etninės kultūros sklaidos plėtojimą;
6. etninės kultūros integravimą į kultūrinį turizmą;
7. tradicinių amatų tęstinumą ir plėtrą;
8. etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimą;
9. etninės kultūros puoselėjimą užsienio lietuvių bendruomenėse.

Taryba savo veikloje vadovaujasi Etninės kultūros globos tarybos nuostatais, darbo reglamentu (pdf dokumentas) ir kitais teisės aktais.

Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 21 narys. Į Tarybą juos deleguoja su etninės kultūros globa ir plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras ir Tarybos padaliniai – Regioninės etninės kultūros globos tarybos.