Doc. dr. Dalia Urbanavičienė.  Etnografinių regionų raidos ir bendriausių ypatybių apžvalga. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė paskaitoje apžvelgia istorines etnografinių regionų ištakas ir raidą, išskiria esmines jų ypatybes. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos kartu su Kauno tautinės kultūros centru surengtame seminare „Lietuvos etnografinių regionų pažinimo įtraukimas į etnokultūrinį ugdymą“. Seminaras vyko 2021 m. spalio 7 d., ruošiantis ketvirtajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai.

Daugiau paskaitų apie etnografinių regionų ištakas, būtent – baltų genčių formavimąsi ir raidą, rasite Baltų kultūros informacijos centro „Baltų kelias“ svetainėje: https://www.baltukelias.lt/puslapis/baltu-kelio-gidu-mokymu-medziaga/ 

Dr. Rasa Bertašiūtė. Tradicinė architektūra. Paskaitoje Lietuvos liaudies buities muziejaus kultūros paveldo specialistė dr. Rasa Bertašiūtė aptaria Lietuvos etnografinių regionų tradicinės architektūros ypatumus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Kauno tautinės kultūros centro surengtame nuotoliniame seminare „Lietuvos etnografinių regionų pažinimo įtraukimas į etnokultūrinį ugdymą". Seminaras vyko 2022 m. spalio 13 d., ruošiantis penktajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai. 

Dr. Rasa Bertašiūtė. Aukštaitijos tradicinė architektūra. Paskaitoje Lietuvos liaudies buities muziejaus kultūros paveldo specialistė dr. Rasa Bertašiūtė aptaria Aukštaitijios etnografiniam regionui būdingus tradicinės architektūros bruožus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį. 

Dr. Rasa Bertašiūtė. Dzūkijos tradicinė architektūra. Paskaitoje aptariami Dzūkijos (Dainavos) etnografiniam regionui būdingi tradicinės architektūros bruožai. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį. 

Dr. Rasa Bertašiūtė. Mažosios Lietuvos tradicinė architektūra. Paskaitoje aptariami Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui būdingi tradicinės architektūros bruožai. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį. 

Dr. Rasa Bertašiūtė. Suvalkijos (Sūduvos) tradicinė architektūra. Paskaitoje aptariami Sūduvos etnografiniam regionui būdingi tradicinės architektūros bruožai. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį. 

Dr. Rasa Bertašiūtė. Žemaitijos tradicinė architektūra. Paskaitoje aptariami Žemaitijos etnografiniam regionui būdingi tradicinės architektūros bruožai. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį. 

Daugiau informacijos apie tradicinę architektūrą ir jos pritaikymą šiandienos poreikiams – mūsų parengtoje medžiagoje, skirtoje kaimo turizmo sodybų šeimininakms: https://ekgt.lt/veiklos-sritys/gidai/informacija-kuriantiems-etnokulturine-kaimo-turizmo-sodyba/

Nuotraukoje – Senosios Gegužinės ūkio fragmentas. Nuotrauka iš sodybos archyvo. 

Dr. Violeta Meiliūnaitė. Lietuvių kalbos tarmės: ištakos, raida ir perspektyvos. Paskaitoje Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Violeta Meiliūnaitė pristato Lietuvos dialektologijoje pripažįstamą lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, aptaria pagrindinius tarmių bei patarmių bruožus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos kartu su Kauno tautinės kultūros centru surengtame seminare „Lietuvos etnografinių regionų pažinimo įtraukimas į etnokultūrinį ugdymą“. Seminaras vyko 2021 m. spalio 7 d., ruošiantis ketvirtajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai.

Prof. dr. Juozas Pabrėža. Žemaičių kalba: saugojimas ir įtvirtinimas (Pruop. dr. Pabrieža Jūzaps. Žemaitiu kalba: keravuojėms ėr tvėrtėnėms). Paskaitoje Šiaulių universisteto profesorius dr. Juozas Pabrėža išdėsto alternatyvų požiūrį į žemaičių tarmę, ją pripažindamas savarankiška kalba. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Prof. dr. Daiva Vyčinienė. Regioniniai tradicinės muzikos ypatumai. Paskaitoje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė dr. Daiva Vyčinienė aptaria visų penkių Lietuvos etnografinių regionų tradicinės muzikos ypatumus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos kartu su Kauno tautinės kultūros centru surengtame seminare „Lietuvos etnografinių regionų pažinimo įtraukimas į etnokultūrinį ugdymą“. Seminaras vyko 2021 m. spalio 7 d., ruošiantis ketvirtajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai.

Doc. dr. Gaila Kirdienė. Muzikos instrumentai kaip regioninės ir tautinės kultūrinės tapatybės ženklai. Paskaitoje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė dr. Gaila Kirdienė pristato Lietuvos etnografinių regionų instrumentinės muzikos ypatumus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Kauno tautinės kultūros centro surengtame nuotoliniame seminare „Lietuvos etnografinių regionų pažinimo įtraukimas į etnokultūrinį ugdymą". Seminaras vyko 2022 m. spalio 13 d., ruošiantis penktajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai.

Doc. dr. Dalia Urbanavičienė. Lietuvos regionų šokiai. Paskaitoje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, Etninės kultūros globos tarybos pirminikė dr. Dalia Urbanavičienė pristato Lietuvos etnografinių regionų tradicinių šokių ypatumus. Paskaita skaityta 2019 m. vykusioje XVI tradicinių šokių stovykloje.

Prof. dr. Daiva Vyčinienė. Aukštaitijos tradicinė muzika. Paskaitoje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė dr. Daiva Vyčinienė aptaria Aukštaitijos etnografiniam regionui būdingos tradicinės muzikos bruožus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Varsa Liutkutė-Zakarienė. Dzūkijos tradicinė muzika. Paskaitoje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyvo vedėja, etnomuzikologė Varsa Liutkutė-Zakarienė aptaria Dzūkijos (Dainavos) etnografiniam regionui būdingus tradicinės muzikos bruožus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Prof. dr. Lina Petrošienė. Mažosios Lietuvos tradicinė muzika. Paskaitoje Klaipėdos universiteto profesorė dr. Lina Petrošienė aptaria Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui būdingus tradicinės muzikos bruožus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Dr. Laura Lukenskienė. Suvalkijos (Sūduvos) tradicinė muzika. Paskaitoje Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė aptaria Suvalkijos (Sūduvos) etnografiniam regionui būdingus tradicinės muzikos bruožus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Dr. Loreta Sungailienė. Žemaitijos tradicinė muzika. Paskaitoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro Nematerialaus kultūros paveldo specialistė dr. Loreta Sungailienė aptaria Žemaitijos etnografiniam regionui būdingus tradicinės muzikos bruožus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Nuotraukoje – festivalio „Skamba skamba kankliai“ dalyviai. Nuotrauka iš festivalio paskyros veidaknygėje >>> 

Danutė Keturakienė. Lietuvių tautinis kostiumas. Paskaitoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautinio kostiumo specialistė Danutė Keturakienė pristato Lietuvos etnografinių regionų tautinių drabužių ypatybes. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos kartu su Kauno tautinės kultūros centru surengtame seminare „Lietuvos etnografinių regionų pažinimo įtraukimas į etnokultūrinį ugdymą“. Seminaras vyko 2021 m. spalio 7 d., ruošiantis ketvirtajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai.

Lina Vilienė. Aukštaičių tradicinis tautinis kostiumas ir jo nešiosena. Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Vilienė paskaitoje pristato aukštaičių tradicinių drabužių ypatumus. Paskaita skelbiama Panevėžio kraštotyros muziejaus „Youtube“ kanale. 

Ilona Tulabienė. Klaipėdos krašto tradiciniai drabužiai. Mažosios Lietuvos tradicinių drabužių tyrinėtoja ir populiarintoja Ilona Tulabienė paskaitoje aptaria Mažosios Lietuvos etnografinio regiono tradicinius drabužius. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos kartu su Turizmo rinkodaros asociacija surengtame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Zigmas Kalesinskas. Sūduvos tradiciniai šventiniai kostiumai. Tradicinių ir tautinių drabužių tyrinėtojas, Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinkas paskaitoje aptaria zanavykų ir kapsų tradicinių drabužių ypatumus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos kartu su Turizmo rinkodaros asociacija surengtame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Danutė Keturakienė. Žemaičių tradiciniai drabužiai. Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautinio kostiumo specialistė Danutė Keturakienė paskaitoje aptaria žemaičių tradicinių ir tautinių drabužių ypatybes. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos kartu su Turizmo rinkodaros asociacija surengtame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.   

Paveikslėlis iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro elektroninio leidinio „Lietuvių tautinis kostiumas“ 

Dr. Žilvytis Bernardas Šaknys. Aukštaičių tradicinės kalendorinės šventės. Lietuvos istorijos instituto etnologas dr. Žilvytis Šaknys paskaitoje apžvelgia kalendorinių švenčių ypatumus visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose ir aptaria Aukštaitijos tradicinių kalendorinių švenčių savitumus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Dr. Kristina Blockytė-Naujokė. Kalendorinių švenčių ypatumai Mažojoje Lietuvoje. Klaipėdos universiteto etnologė dr. Kristina Blockytė-Naujokė aptaria ryškiausias tradicines Mažosios Lietuvos kalendorines šventes, jų raidą. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos kartu su Turizmo rinkodaros asociacija organizuotame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 metų gegužės mėnesį.  

Agnė Brazaitienė. Sūduvos kalendorinių švenčių ypatumai. Jono Basanavičiaus gimtinės muziejaus muziejininkė Agnė Brazaitienė paskaitoje pristato sūduvių tradicines kalendorines šventes. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos kartu su Turizmo rinkodaros asociacija organizuotame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 metų gegužės mėnesį.  

Arūnas Vaicekauskas. Kalendorinės šventės Žemaitijoje. Etnologas doc. dr. Arūnas Vaicekauskas aptaria žemaičių kalendorinių švenčių ypatumus ir jų susiformavimo prielaidas. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos kartu su Turizmo rinkodaros asociacija organizuotame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 metų gegužės mėnesį.

Rasos Grigaitytės nuotraukoje – Sekminių sambarių 2022 dalyviai Arklio muziejuje (Anykščių r.)

Nijolė Adukonienė. Lietuvos etnografinių regionų kulinarinio paveldo ypatumai. Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Nijolė Adukonienė paskaitoje pristato Lietuvos etnografinių regionų kulinarinio paveldo ypatybes.  Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Kauno tautinės kultūros centro surengtame nuotoliniame seminare „Lietuvos etnografinių regionų pažinimo įtraukimas į etnokultūrinį ugdymą". Seminaras vyko 2022 m. spalio 13 d., ruošiantis penktajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai. 

Rima Binkienė. Aukštaitijos kulinarinis paveldas: Biržų krašto virtuvės ypatumai. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkė Rima Binkienė, remdamasi biržiečių tradicinės virtuvės pavyzdžiais, pristato aukštaičių aukštuomenės ir valstiečių kulinarinio paveldo ypatumus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Ona Drobelienė. Dzūkų kulinarinis paveldas. Dzūkijos etninės kultūros tyrinėtoja Ona Drobeliennė pristato dzūkų valstietiškosios virtuvės kulinarinio paveldo ypatumus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Birutė Servienė. Mažosios Lietuvos kulinarinis paveldas. Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė pristato Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo ypatumus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Aldona Kuprelytė. Žemaičių kulinarinis paveldas. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kultūrologė Aldona Kuprelytė pristato žemaičių valstietiškosios virtuvės kulinarinio paveldo ypatumus. Paskaita skaityta Etninės kultūros globos tarybos ir Turizmo rinkodaros asociacijos surengtame nuotoliniame seminare gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“, vykusiame 2022 m. gegužės mėnesį.

Nuotraukoje – etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos šeimininkė Lina Černiauskienė kepa dzūkų kulinarinio paveldo šedevrą – grikinę babką