2024 m. rugsėjo 26–27 dienomis vyks nuotolinis seminaras „Pasirengimas VII Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai: kalendorinių papročių ir liaudies kūrybos pažinimas“. Seminaras skirtas visiems, ketinantiems rengti mokinius 7-ajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai: etninės kultūros ar kitų dalykų mokytojams, neformaliojo švietimo įstaigų pedagogams, jungtinėms mokytojų komandoms, mokinių tėvams, mokiniams ir t. t.

Seminaro metu bus perskaitytos paskaitos tema „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“, bus pristatytos Etninės kultūros programų įgyvendinimo rekomendacijos.

Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Registracija čia >>>  .

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija ir Turizmo rinkodaros asociacija kviečia Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2024.

Informuojame, kad dalyvių paraiškų teikimas pratęstas iki š. m. spalio 1 d. Prašome paraiškas siųsti el. paštu info@ekgt.lt

Paraiškos forma >>>

Rekomendacijos forma >>>

Konkurso nuostatai >>>             

Svarbiausi Konkurso tikslai – etninės kultūros ir tautinio paveldo (tradicinės architektūros, tradicinių amatų, ypač vertybių, įtrauktų į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir (arba) į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, gyvūnų bei  augalų nacionalinių veislių, kulinarinio paveldo, etnokultūrinės žinijos, papročių, gamtą tausojančio gyvenimo būdo) plėtra Lietuvos kaimo turizmo sektoriuje; kaimo turizmo sodybų inovatyvus vystymasis išlaikant regionų savitumą bei tradiciškumą; patrauklių kaimo turizmo paslaugų Lietuvos bei užsienio turistams kūrimas.        

Etninės kultūros globos taryba palaiko Ukrainą, besikaunančią už savo ir mūsų visų laisvę. Smerkiame Rusijos agresiją ir neteisėtą Rusijos įsiveržimą į Ukrainos teritoriją.

Ukrainos žmonės, visa širdimi ir mintimis esame su Jumis!

Padėkime Ukrainai, suteikdami finansinę paramą: https://www.blue-yellow.lt/lt/

Informuojame, kad jau paskelbtos itin išsamios Pagrindinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos, kurias Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu parengė Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga. Šios rekomendacijos – tai didžiulė pagalba mokytojams, kurie moko etninės kultūros kaip atskiro dalyko arba siekia sėkmingo etninės kultūros integravimo su kitais dalykais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atnaujindama įvairių dalykų bendrąsias programas, dar 2022 metais patvirtino Etninės kultūros bendrąją programą 1–12 klasėms >>>. Atskirų dalykų atnaujintos bendrosios programos yra papildomos jų įgyvendinimo rekomendacijomis, tačiau Etninės kultūros programa iki šiol tokių rekomendacijų neturėjo, išskyrus iš dalies parengtas rekomendacijas dėl Etninės kultūros programos įgyvendinimo 11–12 klasėse. Pradinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos buvo parengtos ir paskelbtos prieš mėnesį, o dabar jau turime ir Pagrindinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijas.

Pradinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos >>>

Pagrindinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos >>>

EKGT informacija

Rugpjūčio 15 d. Lietuvoje švenčiama Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Kokia šios šventės prasmė ir papročiai, kodėl toks pavadinimas?

Žolinė yra ne tik religinė, bet ir kultūrinė šventė, kuri sujungia krikščioniškąsias tradicijas su senaisiais lietuvių papročiais ir gamtos ciklais.

Tradicijos ir papročiai. Žolinė siejama su derliaus nuėmimo švente. Šią dieną tikintieji neša į bažnyčią žolynus, vaisius ir daržoves, kad būtų pašventinti. Manoma, kad pašventinti žolynai ir derlius saugos namus ir šeimą nuo blogio ir ligų.

Žolinė yra skirta pagerbti Švč. Mergelės Marijos ėmimą į dangų.

Nuo Žolinės gamta pradeda rudenėti. Buvo paprotys pinti vainikus iš įvairių žolynų ir gėlių, simbolizuojančių padėką už derlių.

Per Žolinę susitinkama su giminėmis ir draugais, lankomasi kaimo, muziejų, miestų šventėse, mugėse, kultūriniuose renginiuose. Tikintieji vyksta į šventąsias vietas, tokias kaip Šiluva, Pivašiūnai, Krekenava ir kt., kur vyksta atlaidai, iškilmingos pamaldos ir procesijos.

Šventės pavadinimas

Žolinė yra viena iš švenčių, kurios pavadinimas yra vienaskaitinis. Kodėl toks pavadinimas, kaip kirčiuoti pavadinimą, galima pasitikslinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke https://www.vlkk.lt/konsultacijos/4037-zoline .

Valdo Voverio fotografija