Informuojame, kad jau paskelbtos itin išsamios Pagrindinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos, kurias Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu parengė Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga. Šios rekomendacijos – tai didžiulė pagalba mokytojams, kurie moko etninės kultūros kaip atskiro dalyko arba siekia sėkmingo etninės kultūros integravimo su kitais dalykais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atnaujindama įvairių dalykų bendrąsias programas, dar 2022 metais patvirtino Etninės kultūros bendrąją programą 1–12 klasėms >>>. Atskirų dalykų atnaujintos bendrosios programos yra papildomos jų įgyvendinimo rekomendacijomis, tačiau Etninės kultūros programa iki šiol tokių rekomendacijų neturėjo, išskyrus iš dalies parengtas rekomendacijas dėl Etninės kultūros programos įgyvendinimo 11–12 klasėse. Pradinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos buvo parengtos ir paskelbtos prieš mėnesį, o dabar jau turime ir Pagrindinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijas.

Pradinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos >>>

Pagrindinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos >>>

EKGT informacija

Rugpjūčio 15 d. Lietuvoje švenčiama Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Kokia šios šventės prasmė ir papročiai, kodėl toks pavadinimas?

Žolinė yra ne tik religinė, bet ir kultūrinė šventė, kuri sujungia krikščioniškąsias tradicijas su senaisiais lietuvių papročiais ir gamtos ciklais.

Tradicijos ir papročiai. Žolinė siejama su derliaus nuėmimo švente. Šią dieną tikintieji neša į bažnyčią žolynus, vaisius ir daržoves, kad būtų pašventinti. Manoma, kad pašventinti žolynai ir derlius saugos namus ir šeimą nuo blogio ir ligų.

Žolinė yra skirta pagerbti Švč. Mergelės Marijos ėmimą į dangų.

Nuo Žolinės gamta pradeda rudenėti. Buvo paprotys pinti vainikus iš įvairių žolynų ir gėlių, simbolizuojančių padėką už derlių.

Per Žolinę susitinkama su giminėmis ir draugais, lankomasi kaimo, muziejų, miestų šventėse, mugėse, kultūriniuose renginiuose. Tikintieji vyksta į šventąsias vietas, tokias kaip Šiluva, Pivašiūnai, Krekenava ir kt., kur vyksta atlaidai, iškilmingos pamaldos ir procesijos.

Šventės pavadinimas

Žolinė yra viena iš švenčių, kurios pavadinimas yra vienaskaitinis. Kodėl toks pavadinimas, kaip kirčiuoti pavadinimą, galima pasitikslinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke https://www.vlkk.lt/konsultacijos/4037-zoline .

Valdo Voverio fotografija

2024 m. liepos 9 d. 15 val. vyks neeilinis Etninės kultūros globos tarybos posėdis. Posėdis vyks nuotoliniu būdu.

Posėdžio darbotvarkė:

1. Dėl etnografinio Mažosios Lietuvos regiono vėliavų patvirtinimo (10 min.).

2. Dėl atmintinų Lietuvių liaudies dainų metų 2025 m. įgyvendinimo plano patvirtinimo (20 min.).

EKGT informacija

Paveikslėlyje – rankšluostinės fragmentas iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos saugyklos

2024 m. birželio 17 d. Lietuvos savivaldybėms ir užsienio lietuvių bendruomenėms buvo išsiųstas Etninės kultūros globos tarybos raštas „Dėl septintosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados pirmojo etapo“ >>>. Rašte informuojama, kad 2024–2025 mokslo metais organizuojama jau septinta Olimpiada, savivaldybės kviečiamos dalyvauti Olimpiadoje.

Savivaldybių sprendimo organizuoti Olimpiadą laukiame iki š. m. lapkričio 25 d. el. paštu info@ekgt.lt (arba prašome informuoti toliau nurodytus kontaktinius asmenis). Rekomenduojame pirmąjį Olimpiados etapą rengti ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 2 d.

Jeigu savivaldybėje norą dalyvauti Olimpiadoje pareiškia mažai mokinių (1–4), rekomenduojame bendradarbiauti su gretima savivaldybe ir Olimpiadą surengti kartu, į komisiją pakviečiant atstovus iš abiejų savivaldybių. Tokiu atveju vaikai vertinami atskirai (surašomi du protokolai – kiekvienai savivaldybei atskirai), kad mokiniai į regioninį turą būtų siunčiami nuo savo savivaldybės.

Primename, kad pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. V-651 Etninės kultūros olimpiados laimėtojai galės gauti papildomų balų stodami į aukštąsias mokyklas (papildomi taškai bus pridedami Olimpiados 1–3 vietų laimėtojams (10–12 klasių) stojant į bet kurią aukštąją mokyklą, į bet kurią programą. Pirmos vietos laimėtojai gaus 1,5 papildomo taško, antros vietos – 1 tašką, trečios vietos – 0,5 taško. Kelių olimpiadų laimėtojams gali būti pridėta iki 2,5 papildomo taško). Be to, pirmojo ir antrojo etapo laimėtojams dalyvavimas Olimpiadoje padeda įstoti į licėjus ar gimnazijas.

Džiugi žinia – jau paskelbtos itin išsamios Pradinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos, kurias Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu parengė Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga. Šios rekomendacijos – tai didžiulė pagalba mokytojams, kurie pradinėse klasėse moko etninės kultūros kaip atskiro dalyko arba siekia sėkmingo etninės kultūros integravimo su kitais dalykais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atnaujindama įvairių dalykų bendrąsias programas, dar 2022 metais patvirtino Etninės kultūros bendrąją programą 1–12 klasėms (žr. https://www.emokykla.lt/bendrosios-programos/pradinis-ugdymas/49?st=1). Atskirų dalykų atnaujintos bendrosios programos yra papildomos rekomendacijomis dėl jų įgyvendinimo, tačiau Etninės kultūros programa iki šiol tokių rekomendacijų neturėjo, išskyrus iš dalies parengtas rekomendacijas dėl Etninės kultūros programos įgyvendinimo 11–12 klasėse.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, 2023 m. dalyvaudama Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Kultūros komiteto sudarytoje bendroje darbo grupėje (kurioje dalyvavo ir ministerijų atstovai), pabrėžė būtinybę parengti Etninės kultūros BP įgyvendinimo rekomendacijas, skirtas visų pirma pradinėms mokykloms, taip pat ir pagrindiniam ugdymui. Į tai buvo atsižvelgta tvirtinant darbo grupės išvadas, o įgyvendinti šį poreikį galiausiai buvo pavesta Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA).

Atsiliepdama į Nacionalinės švietimo agentūros kvietimą, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga apsiėmė parengti rekomendacijas ir tuo tikslu šių metų kovo mėn. sudarė dvi darbo grupes rekomendacijoms parengti: pradinio ugdymo Etninės kultūros BP įgyvendinimo rekomendacijų rengimo darbo grupę sudarė mokytojos Gražina Kepežinskienė, Lijana Šarkaitė-Viluma, Rima Visackienė ir doc. dr. Dalia Urbanavičienė (grupės vadovė), o pagrindinio ugdymo – Rūta Čėsnienė, doc. dr. Gaila Kirdienė, Loreta Lichtarovičienė ir doc. dr. D. Urbanavičienė (grupės vadovė). Pradinio ugdymo etninės kultūros BP įgyvendinimo rekomendacijos buvo parengtos gegužės mėn., o pagrindinio ugdymo bus parengtos iki liepos mėn.

Pradinio ugdymo etninės kultūros BP įgyvendinimo rekomendacijos yra skelbiamos Švietimo portale (žr. https://www.emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/322).

Atskirai mokytojų patogumui paskelbti 1–4 klasių ilgalaikių planų pavyzdžiai:

https://emokykla.lt/bendrosios-programos/pradinis-ugdymas/49?types=10&clases=&educations=&res=2&st=1.

Pradinio ugdymo etninės kultūros rekomendacijas sudaro 8 skyriai, bendra Rekomendacijų apimtis – 177 p.

Rekomendacijų 1-ajame skyriuje „Etninės kultūros ugdymo ypatybės 1–4 klasėse“ visų pirma aptariamas atnaujintos Etninės kultūros bendrosios programos savitumas. Ankstesnė Etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta 2012 metais, neapėmė pradinio ugdymo, tad 2022 metais patvirtintos Etninės kultūros programos pradinio ugdymo turinys yra visiškai naujas. Jis parengtas siekiant nuoseklaus mokymo(si) turinio suderinamumo su pagrindinio ugdymo turiniu, atsižvelgiant į kitų mokomųjų dalykų pradinio ugdymo atnaujintas BP, siejant etnokultūrinį ugdymą su įvairių mokomųjų dalykų temomis. Tai būtina, kadangi pradinio ugdymo išskirtinė ypatybė – integralumas, organizuojamas kaip vientisa sistema, siekiant ugdymo sričių sąryšio ir darnos, kiek įmanoma neskaidant pradinio ugdymo į mokomuosius dalykus kaip atskiras, nesusietas dalis. Etninė kultūra pati savyje yra itin integrali, nes apima įvairias žmogaus gyvenimo sritis, o kartu ir bene visas ugdymo sritis (ypač visuomeninį ugdymą, etiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, technologijas, dailę, muziką, teatrą, šokį, fizinį ugdymą ir kt.). Rekomendacijose išsamiau aprašomi šie aspektai: bendrųjų kompetencijų ugdymas etninės kultūros dalyku, amžiaus ypatumai, pasiekimų sritys, ugdymo metodai ir formos, sąveika su tėvais ir vietos bendruomene, tinkamos aplinkos etnokultūriniam ugdymui sukūrimas, regioninio savitumo puoselėjimas, tautinio kostiumo naudojimas, kitų tautų pažinimas. Skyriaus pabaigoje pateikiami keli kūrybinių ir žaidybinių veiklų pavyzdžiai.

2-ajame skyriuje „Aukštesniųjų pasiekimų ugdymas“ apibūdinamos įvairios aplinkybės, kaip vertinti aukštesnius pasiekimus etninės kultūros srityje atsižvelgiant į tai, kad etninė kultūra nėra privalomas dalykas, mokiniai gali būti labai skirtingo pasirengimo. Nagrinėjama, kaip Etninės kultūros programoje įvardijamos aukštesnių etninės kultūros gebėjimų ypatybės, kokie veiksniai skatina ugdymosi sėkmę, kuo išsiskiria aukštesnių gebėjimų mokinių etnokultūrinis ugdymas, pateikiama pora aukštesnių gebėjimų ugdymo pavyzdžių (Kauno „Šilo“ pradinėje mokykloje jau tradicinėmis tapusios viktorinos, įtraukiančios visą mokyklos bendruomenę).

3-ias skyrius „Tarpdalykinių temų integravimas“ nagrinėja ne tik etninės kultūros dalyko sąsajas su nustatytomis tarpdalykinėmis temomis (kurių yra net 17, iš jų pirmoji – Etninė kultūra; be to, yra giminingos ir kitos temos – Kultūros paveldas, Kultūros raida, Kultūrų įvairovė, Istorinė savimonė ir kt.), bet ir su kitais mokomaisiais dalykais. Etninės kultūros, kitų mokomųjų dalykų ir tarpdalykinių temų tarpusavio dermę atspindi pateikta išsami lyginamoji lentelė, kurioje nurodomos sąsajos pagal kiekvieną Etninės kultūros BP mokymo turinio temą. Skyrių užbaigia integracinių veiklų pavyzdžiai.

4-as skyrius „Kalbinių gebėjimų ugdymas per etninės kultūros pamokas“ atkreipia dėmesį į lietuvių kalbos žodyno turtinimo ir gryninimo galimybes panaudojant tradicinius žaidimus ir kitą tautosaką, pateikia kelis kalbinių gebėjimų ugdymo pavyzdžius naudojantis žaidimais.

5-as skyrius „Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai“ aptaria bendruosius etnokultūrinių veiklų planavimo klausimus, pateikia Etninės kultūros ilgalaikio plano pavyzdžius kiekvienai klasei, be to, kai kuriose mokyklose sėkmingai įgyvendinamų ilgalaikių projektų aprašus („Dainų ir sutartinių šventę“ Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje ir „Simajudo turgų“ Kauno „Šilo“ pradinėje mokykloje).

6-ajme skyriuje „Užduočių ir mokinių darbų, iliustruojančių pasiekimų lygius, pavyzdžiai“ apibūdinamos pateikiamų etnokultūrinio ugdymo pavyzdžių ypatybės, o konkrečių pavyzdžių aprašuose nurodomi būdai, kaip vertinti skirtingų lygių pasiekimus.

Rekomendacijas užbaigia 7-ajame skyriuje pateiktas skaitmeninių mokymo priemonių, skirtų Etninės kultūros BP turiniui įgyvendinti, sąrašas, o 8-ajame skyriuje – itin gausus Literatūros ir kitų šaltinių sąrašas pagal atskiras mokymo turinio temas (prie kiekvieno šaltinio pateikta trumpa jo anotacija).

EKGT informacija