2024 m. balandžio 26–27 d. įvyko šeštosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados šalies etapas. Į Taujėnų gimnaziją Ukmergės r. susirinko 40 mokinių iš visos Lietuvos – regioninio etapo I ir II vietų laimėtojai iš Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir savivaldybių etapo I ir II vietų laimėtojai iš Vilniaus, Kauno ir Punsko.

Dėkojame visiems Olimpiadoje dalyvavusiems mokiniams, jų mokytojams ir tėveliams! Dėkojame Olimpiados organizatoriams – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungai.

Ypatinga padėka – Ukmergės rajono Taujėjų gimnazijos direktorei Loretai Zdanienei ir gimnazijos kolektyvui už šiltą priėmimą ir nuoširdžią pagalbą rengiant Olimpiados šalies etapą.

Nuoširdžiai džiaugiamės matydami, kaip atsakingai buvo pasiruošta abiem Olimpiados užduotims.

Sveikiname 6-osios Olimpiados nugalėtojus! >>>

EKGT informacija

2024 m. balandžio 9 d. vyks Etninės kultūros globos tarybos posėdis. Posėdis vyks pusiau nuotoliniu būdu.

Preliminari posėdžio darbotvarkė:

1. Dėl Kultūros ministerijos patobulinto Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto (30 min.).

2. Dėl siūlymo EKGT organizuoti temines diskusijas etnokultūrine tematika diskusijų festivalyje „Būtent“ (20 min.).

3. Dėl etninės kultūros būklės užsienio lietuvių bendruomenėse vertinimui skirto klausimyno projekto (20 min).

4. Dėl Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos regioninių tarybų parengtų nusipelniusių regionui asmenų apdovanojimo tvarkos projektų (20 min.).

5. Dėl Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso nuostatų tobulinimo (15 min).

6. Kiti klausimai.

EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė

Paveikslėlyje – skrynios fragmentas iš LNM Etnografijos saugyklos

Brangieji,

Būkite pasveikinti sulaukę šventų Velykų!

Tegu bundanti gamta suteikia vilties ir tikėjimo, pripildo širdis džiaugsmo

ir pavasariškos šilumos!

Linkime, kad šventės būtų kupinos šiltų akimirkų su šeima bei draugais,

o senosios Velykų tradicijos taptų gyvomis patirtimis,

kurias puoselėsime kartu.

Etninės kultūros globos tarybos vardu

Pirmininkė Dalia Urbanavičienė

Paveikslėlyje – sodo fragmentas iš LNM Etnografijos saugyklos. Gintarės Pečiulienės nuotrauka

2024 m. kovo 12 d. posėdyje Tarybos nariai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2024 m. vasario 27 d. pateiktą projektą Nr. 24-3056 „Kultūros politikos pagrindų įstatymas“  ir patvirtino EKGT išvadas ir siūlymus dėl šio projekto tobulinimo. Išvados ir siūlymai Kultūros ministerijai buvo pateikti 2024 m. kovo 12 d. raštu „Dėl Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto“.

Posėdyje buvo išnagrinėtas Kultūros ministerijos 2024 m. vasario 27 d. pateiktas Nr. 24-3057 „Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymas“. Atsižvelgdama į pateiktas pastabas, EKGT nepritarė projektui ir pasiūlė jį iš esmės tobulinti, keičiant Vietos savivaldos įstatymo 6-ąjį ir 7-ąjį straipsnius pagal EKGT siūlomą projektą „Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas“.Tarybos nariai patvirtino EKGT išvadas ir pasiūlymus dėl šio projekto tobulinimo. Siūlymai Kultūros ministerijai buvo pateikti 2024 m. kovo 12 d. raštu „Dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekto“.

Dar vienas kovo 12 d. Tarybos posėdyje svarstytas svarbus klausimas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktas Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 pakeitimo įstatymo projektas. Nuo 2007 m. Tarybos nariai dalyvauja Tautinio paveldo produktų taryboje, ekspertų komisijose, EKGT ir jos padaliniai etnogradiniuose regionuose ne kartą savo posėdžiuose svarstė ir teikė siūlymus dėl įstatymo tobulinimo ir įgyvendinimo. Tarybos posėdyje apsvarstyti ir patvirtinti siūlymai bei išvados buvo pateikti Žemės ūkio ministerijai 2024 m. kovo 13 d. raštu „Dėl Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 pakeitimo įstatymo projekto“.

EKGT informacija

Paveikslėlyje – prieverpstė iš LNM Etnografijos saugyklos. Gintarės Pečiulienės nuotrauka

Etninės kultūros globos taryba, pritariant Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui, nutarė 2025 metus paskelbti atmintinais Lietuvių liaudies dainų metais.

2025 metais sukanka 200 metų nuo pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio ir dainų tyrinėjimo paskelbimo. 1825 metai yra laikomi lietuvių folkloristikos pradžia, o Liudviko Rėzos išleistas dainų rinkinys („Dainos, oder Littauische Volkslieder“, papildytas moksline studija „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai“) paskatino nuo XIX a. suaktyvėjusią kitų reikšmingų lietuvių liaudies dainų rinkinių leidybą.

Lietuva garsėja ypač gausiais liaudies dainų archyvais, o 1935 m. įkurtas Lietuvių tautosakos archyvas 2025 metais minės savo 90-metį.

Taryba atkreipia dėmesį, kad lietuvių liaudies dainos itin svarbios lietuvio savimonei, dėl to per porą šimtmečių Lietuva įgavo dainų krašto įvaizdį, o dainuojamoji revoliucija padėjo Lietuvai susigrąžinti nepriklausomybę.

Taryba kviečia Lietuvos Respublikos valstybės institucijas, savivaldybes, žiniasklaidos priemones, nevyriausybines organizacijas, užsienio lietuvių bendruomenes aktyviai prisidėti prie atmintinų Lietuvių liaudies dainų metų įgyvendinimo 2025-aisiais. 

Tarybos 2024 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. TN-4 „Dėl 2025 metų paskelbimo Lietuvių liaudies dainų metais“ 

EKGT informacija